Anšlagas...smurtui, seksui, savižudybei. Ne. Sveiki atvykę į mūsų laikų pasaulį!

Autorius: Krupavičius Šaltinis: https://www.respublika.lt/lt/n... 2022-01-21 22:39:00, skaitė 389, komentavo 1

Šis trumpas ir gal kam nors pasirodysiantis keistas tekstas mažiausiai yra apie anšlagą. Nors, jei kas nors buvote pamiršę, kas yra „anšlagas", tai pasižiūrėkite į „Kalmaro žaidimo" (nors man asmeniškai labiau patinka angliškas pavadinimas „Squid Game" - vien dėl to, kad jis trumpesnis, nors gana keistas, kol nėra paaiškintas) populiarumo skaičius.

Per kelis mėnesius (nuo antros 2021 m. rugsėjo mėnesio pusės, o gal ir daugiau) Netflix devynių dalių serialas uždirbo beveik 1 mlrd. JAV dolerių, tapo sėkmingiausiu šios kompanijos filmu ir populiariausiu serialu 90-yje pasaulio šalių. Tokie tik keli faktai. Ir tuos faktus iliustruojantys skaičiai gali tik padidėti, nes šio teksto ilgai neskelbiau. Mažiausiai kelis mėnesius po to, kai jis buvo parašytas.

Smurtas, seksas, savižudybė yra trys raktažodžiai, kuriais serialą pristato kiekvienos serijos pradžioje pats Netflix.

Kalmaro žaidimas gal kiek neįprastas iš pirmo žvilgsnio. Bet šiaip gana eilinis (gal paprastas) vaikų žaidimas pasaulyje. Nors taip sakyti yra nevisai tiesa, nes jo trys simboliai- apskritimas, trikampis, kvadratas - yra Sengai, 19-ojo amžiaus japonų vienuolio, visatos paveikslas. Tad ir Squid Game metafora čia aiški. Visata. Pasaulis. Mūsų.

Squid Game (kad suprastume, kad kalbame apie filmą, o ne vaikišką žaidimą, tebūnie jis toliau vadinamas angliškai šiame tekste), arba tas žaidimas, yra mūsų laikų visuomenių bei jų visatų su savo taisyklėmis ir nuokrypiais (geriau - psichozėmis) atspindys. Visa, kas šiandien yra aplink, veikiausiai (nors to „veikiausiai" ir nereikia), užaštrina pandemija ir jos pasekmės: užsidarymas, įtampos, su(si)priešinimas, emocijos, neapibrėžtumas, nuojautos...mirtys.

Neatsitiktinai šio serialo scenarijus atsirado dar 2008 m., kai pasaulyje siautė finansų ir ekonomikos krizės vėjai. Bet tuomet jis atmestas. Nors šiandien daugelis Squid Game komentuojančių ir interpretuojančių sako, kad jis yra kapitalizmo ir visuomenės nelygybės metafora. Aišku, kad ne tik Pietų Korėjos. Šio serialo gimtinės.

Jei jis būtų vien nelygybės ir kapitalizmo metafora, tai tas išgyvenimo siužetas veikiausiai būtų tikęs 2008 - 2010 m. krizės laikams. Bet taip neatsitiko. Kad tiktų ir atitiktų laiką, o ir pasaulį, matyt, reikėjo gilesnės ir juodesnės duobės. Pandemijos. Ji kvėpuoja beviltiškumu ir mirtimi. Jie abu yra virtę pasauliniais reiškiniais, o po akistatų su jais tik sėkmingiausi išlieka gyvi. Lygiai kaip ir Squid Game.

Nors pasaulio istorijoje, be abejo, buvo blogesnių laikų nei COVID-19 pandemija. XX amžius su dviem pasauliniais karais įtvirtino pramoninį žudymą. Šis amžius buvo kruviniausias žmonijos istorijoje. Tačiau šių laikų kartos to nebeatmena. Vienur kitur (kokioje nors Ruandoje, Sudane) yra tų, kurie žino, apie ką tai galėtų būti. Bet ten yra tas vadinamasis „trečiasis pasaulis". Trečiarūšis. Ironija. Taip.

Squid Game yra gerokai daugiau ir labiau apie pažengusių ir turtingesnių visuomenių, jų žmonių protą ir kvailumą, padorumą ir amoralumą, sąžiningumą ir melą, pasiaukojimą ir išsižadėjimą, gudrumą ir klastą, kaltę ir bausmę, sėkmę ir pralaimėjimą. Ir pasaulį, kuris įtraukia. Bet jame, anaiptol, nelaimi gėris. Šis serialas - mūsų laikų ir mūsų a la „civilizuotų ir pažengusių" visuomenių veidrodis su galios, godumo, beprotybės, nevilties, smurto, nelygybės, išgyvenimo instinktais.

Šiems instinktams suprasti neretai ieškoma atsakymų visuomenės psichologijoje - jos neapykantose ir prietaruose. Bet yra ir kitas požiūris. Jis, panašu, daug tikslesnis. Labiausiai kalti lyderiai, o ne visuomenės. Lyderiai naudoja smurtą (dažnai ne tik fizinį, bet emocinį, psichologinį, institucinį) ar žudynes (vėl ne visada fizines) savo interesams. Squid Game irgi turi savo žaidėją 001 - paslaptingą žaidimo kūrėją ir organizatorių. Jis beveik iki pabaigos atrodo nekaltas ir beveik bejėgis. Bet jam galioja kitokios taisyklės nei likusiems. Nors ir likusiems tos taisyklės yra lygios ir lygesnės. Nepaisant, kad nuolat kartojama, jog visiems yra lygios galimybės... numirti.

Yra toks šiame seriale epizodas, kai kiekvienas turi pereiti dūžtantį stiklinį tiltą. Kai tarp pasmerktųjų atsiranda vienas, kuris sugeba atskirti grūdintą (nedūžtantį) stiklą nuo negrūdinto (dūžtančio), jam ir likusiai grupelei pakeičiamos taisyklės. Šviesa išjungiama. Kad neliktų per daug gyvųjų. Paskutiniam veiksmui. Net formaliai lygios galimybės ir vienodos taisyklės pasibaigia. Bet toliau primenama, kad jos tebėra. Šioje vietoje, kuri vadinasi LT, tas taisykles irgi primena. Lygias ir vienodas... kažkam, bet ne man ar Jums. Lygias ir vienodas...

Galiausiai dar viena ir esminė šio serialo siužetinė linija yra viltis ir mirtis. Abi jos greta. Kaip ir šių laikų pasaulyje. Nors Squid Game yra apie beveik nekaltą vaikišką žaidimą, bet, anaiptol, nevaikiškam ir pavojingam pasauliui. Kuriame šiurpios, groteskiškos ir kruvinos scenos yra kasdienybės dalis. Jis apie mus pačius. Nors ne kiekvieną ir ne visus. Dėl to ir tiek daug norinčių pamatyti save veidrodyje... nors ir per ekrano atstumą - Raudona Šviesa Žalia Šviesa.