TS-LKD bando įtraukti Lietuvos jėgos struktūras prieš savo šalies piliečius

Autorius: Marius Jonaitis Šaltinis: https://www.respublika.lt/lt/n... 2022-01-27 00:29:00, skaitė 722, komentavo 10

Įprasta manyti, kad Lietuvos jėgos struktūros, tiek policija tiek ir kariuomenė, turi laikytis atokiau nuo atskirų politinių jėgų. Jos turi veikti nepriklausomai nuo to, kokias asmenines politines simpatijas arba antipatijas jaučia pavieniai aukšto rango pareigūnai. Tačiau, kai po 2022 metų sausio 13 dienos įvykių Vilniaus apskrities policija inicijavo administracinius tyrimus, verta pasvarstyti, ar tik nebus čia tam tikro politinio užsakymo?

Šias neramias mintis sukėlė šie, vienas paskui kitą, sekę pranešimai. Pirmąjį, sausio 24 dieną, padarė Seimo narys (TS-LKD) Jurgis Razma. Jis savo Facebook paskyroje rašė (netaisyta):

Policijos Generaliniam komisarui išsiunčiau tokį raštą:

„Sausio 13 Nepriklausomybės aikštėje Laisvės gynėjų pagerbimo oficialiame valstybiniame renginyje valanda vėliau numatyto mitingo dalyviai ir kiti asmenys garsiais šūksniais, įvairiomis stiprius garsus skleidžiančiomis priemonėmis trikdė minėtą valstybinį renginį, pasisakančių valstybės vadovų ir kitų dalyvių kalbų buvo beveik neįmanoma girdėti. Tačiau triukšmadariai nesulaukė jokių perspėjimų, visuomenei susidarė įspūdis, kad tokia veika pagal galiojančius teisės aktus yra nebaudžiama.

Bet ar tikrai taip? Mano nuomone, išspręsti asmenų, kurie tyčia trikdo viešąją rimtį renginių metu, atsakomybės klausimą visiškai pakanka dabartinio ANK 488 straipsnio nuostatų. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nėra suformavęs ANK 488 taikymo praktikos, tačiau tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 575 - 1235/2012 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog pagal pagal anksčiau galiojusio kodekso atitikmenį - ATPK 183 straipsnį atsakomybę užtraukia ne tik šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, bet ir grojimas kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį.

Taigi, akivaizdu, kad triukšmaujantiems asmenims, o ypač valstybinių renginių metu, vadovaujantis dabartiniu teisiniu reguliavimu gali būti surašyti administracinių nusižengimų protokolai ir jų pagrindu skirtos baudos. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad asmens veiklą kvalifikuojant pagal ANK 488 pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens.

Todėl tikiuosi, kad esant panašioms situacijoms ateityje policija imsis aktyvesnių veiksmų užtikrinant, kad nebūtų trikdoma viešoji rimtis valstybinių renginių metu ir už viešosios rimties trikdymą atsakingiems asmenims būtų surašyti ANK protokolai ir skirtos baudos."

Galima būtų šią iniciatyvą priskirti Seimo nario susireikšminimui, tačiau dar tą pačią dieną, po Jurgio Razmos pasisakymo atsiliepė Ramūnas Matonis, kuris yra Policijos departamento prie VRM (vidaus reikalų ministerijos) Komunikacijos skyriaus vedėjas. Jo raportą Seimo nariui galite matyti apačioje.

Na, o kitą dieną (sausio 25 d.), žiniasklaidos priemonėms buvo išplatintas tokio pobūdžio Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio pranešimas:

Protesto dalyviams pradėtos administracinės teisenos

2022-01-25

Vilniaus apskr. VPK pareigūnai, išnagrinėję ir įvertinę visą turimą medžiagą dėl š. m. sausio 13-ąją Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu vykusio protesto ir jo dalyvių galimų pažeidimų, praėjusią savaitę pradėjo 10 administracinių teisenų.

Šešios administracinės teisenos pradėtos dėl susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimų (ANK 494 str.), 4 - dėl viešosios rimties trikdymo (ANK 488 str.).

Protesto organizatoriui, neužtikrinusiam renginio metu Susirinkimų įstatymo normų laikymosi - numatyto renginio dalyvių atstumo nuo Seimo rūmų laikymosi, taip pat dorovės, geros moralės ir etikos normų laikymosi, pradėta administracinė teisena pagal ANK 494 str.

Kaip matome - nebuvo delsta, o gal net ir koordinuota. Naudojamos tos pačios formuluotės, o ir skuba - kaip pagal komandą. Tai nėra gera tendencija įtraukti jėgos struktūras į vietines politines batalijas, tačiau TS-LKD tą bando. Sausio 17 dieną, minint Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo metines, V. Landsbergis rėžė tokią kalbą (rodyta per TV3 žinias):

„O turime ir bjaurasties savo visuomenės viduje. Gal tai net ne visuomenė. Kažkokie pakraščiai... Arba suklaidinti žmonės, arba dalis ligonių.

Savanoris yra tas, kuris gins Tėvynės garbę. Kuris gins ir nuo užpuoliko ir nuo blioviko.

Gali būt net Vasario 16 -ąją ateis apipurvinti ir apmėtyti... savo nešvarumais.

Frontai yra keli! Ne vienas. Mums dabar primetamas vidaus suniekšėjimo frontas. Turime ir jį atremti, garbingai ir tvirtai. Tam esate Lietuvos savanoriai."

Tokios naujienos iš įvairiais frontais kovojančios, vis dar, valdančiosios partijos. Tiek ji, tiek ir jos rėmėjų ratelis akivaizdžiai pervargo ir supanašėjo su 1972 metų spauda. Siūlome pažiūrėti į tuometinės „Kauno Tiesa" (dabartinė „Kauno diena") reakciją į po Romo Kalantos mirties vykusius protestus. Ar daug matote skirtumų?

Belieka palinkėti kantrybės mūsų jėgos struktūromis ir išvengti įsivėlimo į vienos partijos organizuojamus eskcesus. Partijos keičiasi.