Vytautas Sinica. Dilema Landsbergiui - balkonas ar vienybė?

Autorius: ProPatria.lt Šaltinis: http://www.propatria.lt/2022/0... 2022-01-28 21:02:00, skaitė 976, komentavo 7

Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas

Skaitau Nidą Vasiliauskaitę ir ji rašo (grubiai perfrazuoju), kad visiems protestą palaikantiems, bet kultūringiems žmonėms verta ateiti ir protestuoti. Kodėl? Nes nekultūringieji tai tikrai ateis, dar režimas atveš provokatorių ir tikrai parodys. Kuo mažiau eis padoriųjų, savimi atskiesdami reginį, tuo blogiau viskas atrodys, o žiniasklaida su pasimėgavimu tai rodys. Reikia ateiti, sako ji. Logika teisinga – dar vienas tragiškas reginys neišvengiamas. Bet nepritariu išvadai. 

Jeigu Lietuvai reikia didesnės santarvės ir mažesnio susipriešinimo, - o Lietuvai to labiausiai ir reikia – tikslas yra apskritai išvengti tokių politinių susidūrimų valstybinių švenčių metu. 

Tapinas ir kiti jau rengiasi masiniam būrimuisi parodyti, kieno čia šventė. Kita pusė telkiasi nenusileisti. Vasario 16-oji mentaliai jau dabar yra kovos laukas, net jei fiziškai jokia kova neįvyks. Leiskite tam įvykti ir Signatarų namai iš tautos vienybės simbolio taps tautos susiriejimo simboliu. Koks vienintelis būdas to išvengti, atsižvelgiant į viską, ką pagrįstai rašo N. Vasiliauskaitė? 

Vienintelis būdas to išvengti yra profesoriui Landsbergiui rasti išminties iškelti visuomenės santarvę aukščiau savęs ir atsisakyti kalbos iš Signatarų namų balkono. Didžiausiems šalininkams tai skambės kaip šventvagystė ir kaip protestuotojų pergalė, užleistos pozicijos, fronto linijos, o juk nuolaidžiavimas niekada neveikia. 

Tačiau nėra jokių pozicijų ir fronto linijų. Jos nubrėžtos mūsų (esančių skirtingose stovyklose) liguistos fantazijos, susireikšminimo ir paniekos bendrapiliečiams. Šventė visų ir balkonas visų, tad geriausia kai niekieno. 

Prof. Landsbergio esminis vaidmuo Sąjūdyje neabejotinas, bet jo sakralizavimas ir su juo niekaip išskirtinai nesusijusių valstybinių švenčių kaip Vasario 16-osios sutelkimas į jo asmenį ir taip yra tapęs nejaukiu reiškiniu, atstūmusiu daug senų sąjūdiečių ir šiaip patriotiškų žmonių. 

Landsbergio žinutė Lietuvai, jog nekalbės iš Signatarų namų balkono būtent tam, kad nesuteiktų preteksto naujoms įtampoms ir valstybinės šventės paniekinimui (kaip ypač jo ir jo partijos šalininkai mato šiuos protestus), būtų pats brandžiausias sutaikinantis veiksmas. Valstybinės šventės turėtų būti ne partijų, o tautos ir valstybės. Visuotinas uždavinys šiandienos Lietuvai šiandien yra ieškoti būtų perlipti save dėl artimo, kad vėl susikalbėtume. Bet valstybinė šventė negali nebūti partijos, kai iš balkono kasmet kalba Landsbergis. 

Tad nužengęs iš balkono jis nepaprastai prisidėtų prie įtampų, priešpriešos ir fronto linijų užglaistymo. Priešingai nei nesenu atsiprašymu, tokiu veiksmu daug kas patikėtų ir negalėtų to neįvertinti. Kuo netikėtų, tai savo akimis. Tada, prieš 30 metų, drąsos užteko. 

Pavyzdžius rodo lyderiai. Kokį pavyzdį tautai parodys profesorius Landsbergis?