Aurimas Guoga: Nėra Dievo viršenybės - lauk beprotybės siautėjimo

Autorius: Aurimas Guoga Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2022-01-30 01:03:00, skaitė 455, komentavo 5

Dažnas sako, kad religijos nemyli, nes ši labai jį apriboja. Kadangi krikščionybėje, palyginti su motinine religija judaizmu, ribojimų ir taip praktiškai nelikę, žmogus pasakoja, kad religija labai apriboja jo protą - įspraudžia pasaulėžiūrą į siaurus rėmus. Atitinkamai, nusimetęs religijos pančius turėtum sužydėti prasiplėtusiomis galimybėmis.

O dabar pirmą kartą tą patį argumentą pritaikysime jiems patiems. Kiek mane apribos tai, kad priimsiu pasaulietinę "laisvę"?

Pradėkime nuo mažų dalykų. Pirmiausia atsiranda etiketo apribojimai - peilį ir šakutę turi laikyti taip o ne kitaip, save gerbiantis vyras turi pasirišti kaklaraištį, o moteris rengtis dalykinį kostiumėlį. 

Laisvas žmogus turi būti susipažinęs su gausybe autorių - privalu žinoti kas yra Šekspyras, Einšteinas, netgi kas tokia Merlin Monroe.

Didinsime apsukas. Laisvas pasaulietinis žmogus turi gerbti visuomeninę tvarką. Reikia nuolankiai pripažinti valdančiųjų nutarimus ir juos patinka nepatinka vykdyti. Tenka būti masinės kultūros dalimi - juk negali pažengusiųjų pasauliečių kompanijoje pasakyti, kad tau nė motais Andy Warholas, Andrew Lloyd Weberis ar architektas Antonio Gaudi. O tai jau reiškia, kad tavo pagrindinės mintys turi priklausyti visuomenei. Formuojasi avių visuomenė, kur mažai kas turi savarankišką nuomonę ir geba gyventi kitaip nei kiti.

Dar padidinsime apsukas. Kai žmogus tampa masių dalimi, pradeda lįsti beprotiškos nužmoginančios teorijos. Avims pradeda diegti visokius genderistinius absurdus, prievartauja kad tai taptų įstatymu. Žmogus negali paprieštarauti, kad tokie dalykai nebūtų peršami jo vaikams - vadinasi, faktiškai netenka teisės į savo giminės pratęsimą. 

Jei to maža, jį nuskalbinėja per klimato kaitą, per pandemijos valdymą, civilizuotas požiūris į mokslą ir problemų sprendimą uždraudžiamas. Žmogui nuo viso to belieka slėptis už savo namų sienų, tačiau ir čia jį pasiveja bedieviai su augančiomis sąskaitomis už komunalines, tenka galvoti ką kalbi savo vaikams, jau nekalbant apie tai, kad negali pakelti prieš juos rankos kai elgiasi niekšiškai.

Tave įverginantis, suniekinantis požiūris skelbiamas šviesiomis pažiūromis, o visa kas darė mūsų būvį civilizuotu energingai raunama su šaknimis. O po to, jei nepribaigs medicininiais nuodais, pasiųs į karą kur visi sudegsime. O prieš tai dar sunaikins ekonomiškai.

Galiausiai šio kelio pabaigoje pamatai - atsisakęs D-vo ir atmetęs jo ribojimus praradai ir civilizuotą gyvenimą, bet kokias pilietines laisves, praradai žmogiškąjį orumą, sugriuvo šeima, nusigręžė, o po to ir sukiaulėjo vaikai. Valdžia praskolino šalį, sužlugdė ekonomiką, o tave pribaigė nepakeliamais mokesčiais.

Vadinasi, jeigu norime žmogiškojo gyvenimo, jį užsitikrinti galime tik priėmę dieviškuosius ribojimus. Kelias į laisvę nuo D-vo įsakymų - tai kelias į chaosą ir pražūtį. Gyvenimas be religijos - tai šauktis sau barbarų, nuožmių bepročių diktatūros. Nėra D-vo viršenybės - lauk beprotybės siautėjimo.

PS Turiu pridurti, kad šitai ne pats sugalvojau. Perpasakojau rabio Janathan Sacks paskaitą kam šiuolaikiniam pasauliui reikalinga religija.