Juoda diena tranzito kalendoriuje: Lietuvos valdžia padarė neįmanoma

Autorius: Vladimiras Matvejevas Šaltinis: https://sputniknews.lt/2022020... 2022-02-03 11:26:00, skaitė 558, komentavo 6

Klaipėdos uosto darbuotojams 2022 metų vasario 1-oji tapo juoda diena istorijoje. Beveik ketvirtadalį perkrautų krovinių sudariusios baltarusiškos trąšos dabar tik prisiminimuose. Toliau eilėje yra konteinerių iš Kinijos atsisakymas sausio pabaigoje

Klaipėdos uostas apibendrindamas 2021 metų rezultatus su pasididžiavimu pranešė, kad su 45,6 mln. tonų rodikliu pagal krovinių apyvartą užėmė garbingą ketvirtą vietą tarp rytinės Baltijos pakrantės jūros uostų. Visą pjedestalą užėmė Rusijos uostai – Ust Luga (109,4 mln. t), Sankt Peterburgas (62 mln. t) ir Primorskas (53 mln. t). O štai pas kaimynus latvius ir estus – liūdni popieriai: jų metų rodikliai iš esmės krito.

Ventspilio uosto — 14,1 proc., iki 11,1 mln. t, o Rygos uosto apimtys sumažėjo 9,3 proc., iki 21,5 mln. t. Šiame fone Klaipėdos uostas pernai neteko tik 4,6 proc. Didžiąją dalį šių nuostolių sudarė kaimyninės Baltarusijos naftos produktai, po to, kai nepavyko sukurti Maidano ir grąžinti ją į LDK.

Dalį nuostolių sudarė sumažėjęs konteinerių srautas iš Kinijos atidarius Taivano atstovybę Vilniuje.

Jau šiandien Kaliningrado uoste įrengta ir pradėjo veikti atskira platforma kiniškiems konteineriams perkrauti. O Kinijos logistai pagreitintai kuria savo prekių pristatymo maršrutus aplenkdami Lietuvą. Ir jiems nusišvilpt į Europos Komisijos ir Pasaulio prekybos organizacijos raginimus. Kinijos komunistų partija pasakė "Ate, Lietuva", o verslas atsakė "Taip!"

Penkiais procentais sumažėjusi Klaipėdos uosto krovinių apyvarta iki kitų metų rezultatų paskelbimo gresia išaugti iki trečdalio visų apimčių.

"Praėjusiais metais daugiausiai lėmė geopolitinė situacija. Fiksuojami gamybos, prekybos ir logistikos grandinės sutrikimai, neprognozuojami pristatymo terminai. Taip pat poveikį viskam turi ir COVID-19 pandemija. Visa tai įvertinus, Klaipėdos uosto krovos rezultatai nėra blogi, tačiau jie verčia ieškoti papildomų galimybių uosto vystymui ir krovos augimui", – Lietuvos žiniasklaidai sakė Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas.

Bet, kaip paaiškėjo, tai tik gėlytės. Konservatorių ir liberalų vyriausybės bei Lietuvos užsienio reikalų ministerijos užaugintas uogeles nuo vasario 1 dienos pradeda rinkti ne tik uostininkai ir geležinkelininkai, bet ir Klaipėdos savivaldybė.

"Pagrindinis pokytis ir yra tas, kad po kelių valandų tai taps realybe. Kad prasidės tam tikri procesai, abejonių niekam nekyla. Matau nerimo iš uosto krovos kompanijų, gal ne visų, bet susijusių su trąšų krova. Natūralu, kad jos pradeda gyventi visai pagal kitą kalendorių", – liūdnai Lietuvos žiniasklaidai savo susirūpinimą išsakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Primename, kad Grubliauską į uostamiesčio mero postą delegavo liberalai, kuriems vadovauja dabartinė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Dabar meras turi teisę paklausti partijos lyderės – valdančiosios koalicijos narės: ką daryti? Mat 11 milijonų tonų baltarusiškų trąšų, kurias Klaipėdos uostas praras dėl valdžios, miesto biudžete pramuš didžiulę skylę žemiau vaterlinijos. Titanikas, ledkalnis, tragedija... Kiek klaipėdiečių artimiausiu metu neteks darbo?

Meras, matyt, bijo apie tai net pagalvoti. Didžioji dauguma miesto gyventojų yra vienaip ar kitaip susiję su uostu. O valstybės tarnautojų – mokytojų, gydytojų ir komunalinių paslaugų – atlyginimai tiesiogiai priklauso nuo miesto biudžeto užpildymo. Ir jų mintys dabar liūdnos.

Vieni galvoja, kaip tęsti profesinę veiklą geriausiųjų trejetuko uostuose – susikrauti lagaminus ir skubėti į Rusiją. Jūrininkai ieško laisvų darbo vietų laivuose su kitų valstybių vėliavomis. O kiti studijuoja "Visagino patirtį". Jie primena, kad uždarius Ignalinos AE daug branduolinės energetikos specialistų paliko šalį ir įsidarbino "Rosatom". Pastatė ir Baltarusijos atominę elektrinę, kurią Lietuvos patriotai iš pavydo mini "geru žodžiu".

O kadaise unikalus ir klestėjęs Visaginas virto miestu vaiduokliu, kurio langai daugiaaukščiuose pastatuose užkalti fanera. Bus liūdna, jei Klaipėdoje po poros metų pasikartos branduolinių mokslininkų miesto likimas.

Autoriaus nuomonė gali sutapti su redakcijos pozicija.