T. Baranauskas. Prievartinio skiepijimo žlugimas: kronika ir priežastys

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2022/02/03/t-... 2022-02-04 03:37:00, skaitė 473, komentavo 1

Kaip čia atsitiko, kad vyriausybė staiga praregėjo – pamatė tai, ką visi, išskyrus specifiškai „edukuotus“ vyriausybinius „ekspertus“, influencerius ir fanatiškus gerbėjus, matė jau bent porą mėnesių: ir kad skiepijimas koronaviruso plitimo nestabdo, ir kad priveligijuotieji „galimybių“ paso (GP) nešiotojai virusą platina taip pat, kaip ir jo neturintys? Pagaliau ėmė ir suprato tai, apie ką kalbama seniai – kad „galimybių“ pasas jokios medicininės prasmės neturi?

Žiūrėkim, kaip prievartinio skiepijimo eskalavimas Lietuvoje iki neseno laiko vyko kylančia linija:

2021 m. lapkričio 11 d. Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamo periodinio testavimo – darbuotojai, kurie nevakcinuoti ir nepersirgę COVID-19, patys susimokėti už privalomus testus turės nuo gruodžio. Valdančioji dauguma surinko 73 balsus iš 141.

2022 m. sausio 11 d. Seime po pateikimo pritarta idėjai numatyti privalomą skiepijimąsi nuo koronaviruso medikams ir socialiniams darbuotojams. Už projektą balsavo 70 Seimo narių, 37 – prieš, 11 – susilaikė.

Sausio 18 d. Seimas po svarstymo pritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, numatančioms medikams ir socialiniams darbuotojams taikyti privalomą skiepijimą nuo COVID-19 ligos. Už balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 46, susilaikė – 14. Liko paskutinis balsavimas.

Sausio 19 d. sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys po Vyriausybės posėdžio žurnalistams pareiškė: „Šiuo metu su galimybių pasu pakeitimų nesame numatę, nei šiandien svarstėme, nei kitą savaitę ruošiamės. Tikrai nei artimiausias kelias savaites, o gal ir daugiau“.

Bet štai čia įvyksta lūžis:

Sausio 20 d. Seimas neįteisino privalomo medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimo. Už privalomus skiepus balsavo 60 Seimo narių, prieš – 53, susilaikė – 10. Pataisas palaikė tik valdantieji, prieš buvo visų opozicinių frakcijų nariai.

Staiga reikalai pasisuka 180 laipsnių ir skubiai traukiamasi ir kitose prievartos srityse.

Sausio 28 d., kalbėdama apie galimybių paso stabdymą, premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad tokį planą Vyriausybė turi jau keletą savaičių. Tačiau šią savaitę buvo kalbamasi dėl to su verslo struktūromis, derinama su kitomis suinteresuotomis grupėmis bei rengiamos techninės galimybių paso sustabdymo sąlygos.

Atkreiptinas dėmesys, kad čia matome ne tik atsitraukimą, bet ir bandymą sumėtyti pėdas ir klastoti naujausią istoriją: prieš 9 dienas (balsavimo dėl prievartinio skiepijimo išvakarėse) teigta, kad GP atsisakymas nesvarstomas, o po 9 dienų – kad neva svarstytas jau keletą savaičių. Tai – akivaizdus melas, nes svarstant GP, kaip pagrindinės prievartos skiepytis priemonės atsisakymą, tikrai nebūtų stumiamas atviros prievartos prieš medicinos ir socialinius darbuotojus įstatymas.

Tai kas gi atsitiko? Kodėl taip greitai atsitraukta ne tik toje srityje, kurioje prievartos stiprinimas žlugo Seime, bet ir atsisakyta ir kitų prievartavimo būdų?

Argi tokia nieko nepaisanti ir buldozeriu visas visuomenės prievartavimo priemones stumianti valdžia staiga pradėtų klausyti visuomenės balso ir paisyti logikos, vos patyrusi vieną nesėkmę Seime?

Pažiūrėkime į viską iš šalies – iš tikrųjų užsakovų ir užduočių davėjų pusės. Balsavimo dėl atviros prievartos skiepijant žlugimą Seime išoriniai „pandemijos valdytojai“ galėjo įvertinti kaip bręstančio maišto požymį. Kaip ženklą, kad, toliau spaudžiant, Lietuva gali „nutrūkti nuo grandinės“ ir duoti blogą pavyzdį pasauliui. Juk ir GP teisėtumo nagrinėjimas Konstituciniame teisme artėja – ką šis teismas gali nuspręsti, kai net politiniame elite jaučiasi maišto nuotaikos?

Ne veltui daug kas mato ryšį tarp šio GP stabdymo ir artėjančios bylos Konstituciniame teisme. GP „sustabdymas“, o faktiškai – ginčijamo teisės akto panaikinimas, gali būti pretekstu nutraukti bylą. Gali, bet neprivalo: Konstitucinis teismas vis dar gali šį aktą svarstyti, juo labiau, kad valdantieji viešai skelbia tik apie jo „stabdymą“ ir galimybę GP reanimuoti po kurio laiko.

Pati gi Lietuva ir jos vidaus tvarka tarptautiniams „pandemijos valdytojams“ – ne tokia jau svarbi. Ji labiau pavojinga kaip galimas blogas pavyzdys. Taigi, tikėtina, kad buvo duotas signalas taktiniam atsitraukimui.

Pas mus generolų nėra – tik visus įsakymus klusniai vykdantys leitenantai. Liepė apversti ligšiolinę politiką aukštyn kojomis? Jawohl! Vykdom! O kad būtų jaukiau, dar pameluojam, kad tam jau kelias savaites ruošėmės…