Autorius: Vidmantas Misevičius Šaltinis: https://www.respublika.lt/lt/n... 2022-02-10 23:22:00, skaitė 635, komentavo 5
E.Čečko papasakojo, kad tarnauti jis pradėjo dar 2018-aisiais. Tarnyba vyko ramiai, kol 2021-ų birželio pradžioje nebuvo gautas nurodymas skubiai prisistatyti į savo dalinį. Atvykę kariai buvo informuoti, kad juos siųs į pagalbą pasieniečiams. Kariams buvo nurodyta pasiimti ginklus, pasirūpinti amunicija ir maisto atsargomis.
Pasak jaunojo kario, pradžioje viskas priminė eilines pratybas - jie atvyko į palapinių miestelį, įsikūrė ir ėmė laukti naujų įsakymų. Vienintelis skirtumas buvo tas, kad į pratybas jų artilerijos dalinys vykdavo su pabūklais, o dabar jų nebuvo.
Viskas ėmė keistis, kai vieną dieną į karių palapinę užsuko pasienietis. Jis liepė pasiimti ginklus ir sėsti į netoliese laukiantį pasieniečių „Land Rover" visureigį. Automobilyje karių laukė dar vienas pasienio apsaugos pareigūnas.
Pasieniečiai buvo draugiški, pristatė, pabendravo ir visi išvyko patruliuoti. Pakeliui automobilis užsuko į degalinę. Pasieniečiai kariams pasiūlė, o vėliau ir paėmė kelias skardines alaus. E.Čečko prisiminė, kad patruliavimui pasibaigus ir grįžus į stovyklą, palapinėje jų laukė anksčiau matytas plikas pasienietis Tomekas. Jis ironizavo, kad po alaus pagerėjusi karių nuotaika netrukus pasikeis.
Nepaisant pasieniečio pažadų, artimiausios dienos buvo tokios pat ir net užuominos nebuvo į tai, kad netrukus prasidės žudynės.
Situacija radikaliai pasikeitė birželio 8-ąją. Eilinio patruliavimo metu, pasienyje buvo pastebėtas sienos pažeidėjas. Plikas pasienietis pamatė jį ir liepė jį atvesti. Palikęs ginklą E.Čečko pagavo pažeidėją ir atvedė jį prie automobilio.
Imdamas ginklą išgirdo šūvį. Atsisukęs pamatė, kad plikas pasienietis pažeidėją nušovė. Nušautąjį pasieniečiai liepė užkasti. Kariai iškasė negilią duobę, bet pasieniečiams tai netiko. Jie nurodė iškasti gilesnį kapą, į kurį įmetė dar vieną užrištą maišą.
Birželio 9-ąją sukrėstas karys norėjo viską papasakoti kapralui, tačiau šis nerado laiko jo išklausyti. Tos pačios dienos vakare, E.Čečko ir jo būrio draugui dalyvaujant, įvyko pirmos masinės nelegalų žudynės.
Kario teigimu, vakarėjant „Land Rover" sustojo miške. Vienas pasienietis liepė išlipti ir eiti link kitų automobilių šviesų. Kitas, plikasis, atsisėdo su pistoletu rankose ir juos stebėjo.
Kariai išėjo į pievelę ir pamatė prie šviežiai iškastos duobės stovinčių migrantų grupę. Netoliese buvo karinis sunkvežimis, šalia kurio stovėjo kiti kariai, taip pat budėjo ir keli pasieniečiai. Kariams paklausus, ką jie turi daryti, nutaikę į juos ginklus pasieniečiai liepė sušaudyti migrantus.
Sušaudžius pirmą grupę, iš sunkvežimio buvo atvesta antra grupė. Sušaudžius juos visus, kariai grįžo prie „Land Roverio" ir išvyko. Pasak kario, pakeliui jie užsuko į pasienio užkardą, kurioje jiems buvo liepta išsivalyti ginklus. Grįžus į stovyklą, palapinėje jų vėl laukė plikasis Tomekas, kuris pasišaipė, kad gera karių nuotaika išgaravo kaip dūmas.
Tolesnės dienos, perbėgelio teigimu, buvo panašios - jie važiavo patruliuoti, pirkdavo alų ir vakare šaudė migrantus. Maždaug po 20-imt žmonių kaskart.
Birželio 19 d. jiems buvo įsakyta grįžti į savo dalinį. E.Čečko bandė apie masines žudynes pasikalbėti su tarnybos draugais. Tarp jų įsiplieskė ginčas dėl to, ar 72, ar 64 kūnai galėjo tilpti vienoje duobėje. Vėliau jis sulaukė priekaištų, kad išviso prabilo šia tema, nes dalinyje apie žudynes niekas nekalbėjo. Buvusio Lenkijos kario teigimu, jie su tarnybos draugais galėjo nužudyti nuo 200 iki 700 nelegalų. Žudynių vietos buvo renkamos vis kitos. Šaudmenis kariai gaudavo tik „Land Roveryje", prieš žudynes.
E.Čečko atviravo, kad visa tai slėgė jo sąžinę, todėl, pasinaudojęs proga, jis nusprendė pabėgti į Baltarusiją ir papasakoti, kas iš tikro vyko pasienyje. Karys buvo įsitikinęs, kad tiek šalies prezidentas Andžėjus Dūda (Andrzej Duda), tiek premjeras Mateušas Moraveckis (Mateusz Morawiecki) tikrai žinojo apie tai, kaip pasienyje elgiamasi su nelegalais.
Susitikimą moderavęs „Sisteminės teisėsaugos" organizacijos direktorius, politinis ekspertas Dmitrijus Beliakovas jo dalyvius informavo, kad Baltarusijos Tyrimų komitetas dėl šio fakto jau pradėjo baudžiamąją bylą. Jis patikino, kad visa su šia istorija susijusi informacija yra skelbiama viešai ir kiekvienas norintis gali su ja susipažinti. Taip pat jų institucija kreipėsi raštu į Lenkijos Krašto apsaugos ministeriją ir Generalinį kaimyninės šalies štabą.
Iš pradžių vyko „institucinis futbolas", kol galiausiai jie buvo nukreipti į Lenkijos KAM teisės departamentą. Pastarasis gavęs užklausą nustebo ir patikino, kad nieko apie įvykius pasienyje nežinojo.
Paraleliai baltarusių visuomenininkai kraipėsi į Hagą su prašymu pradėti tyrimą dėl pabėgėlių genocido. D.Beliakovo teigimu, Hagą prašymą priėmė. Dabar baltarusiai ragina pradėti tyrimą, nes įtaria, kad lenkų skubiai statomos sienų užkardos yra skirtos būtent tam, jog paslėptų masinių žudynių pėdsakus.
D.Beliavokas pabrėžė, kad karys yra savo šalies patriotas ir pasirengęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Visgi, jis tikisi, kad ataskomybėn bus patraukti ir kiti, už nelegalų žudynes atsakingi, asmenys. E.Čečko taip pat žino, kad jeigu Haga pradės tyrimą, tikrinant jo išsakytus kaltinimus bus atliekami papildomi veiksmai, ir yra tam pasirengęs. D.Beliakovas užtikrino, kad visame tyrimo ir pateiktos informacijos patikros procese galės dalyvauti ir žiniasklaidos atstovai.
P.S.
Emilio Čečko papasakota istorija skamba šiurpiai, tačiau būtina įvertinti, kad ją pateikė pastaruoju metu su kaimyninėmis šalimis nesutarianti Baltarusija. Kita vertus, jeigu bent dalis kario papasakotų dalykų yra tiesa, netrukus gali įsiplieksti rimtas tarptautinis skandalas...