Putino demonizavimas atsigręžė prieš Vakarus

Autorius: Piotras Akopovas Šaltinis: https://sputniknews.lt/2022021... 2022-02-13 22:12:00, skaitė 389, komentavo 3

Vakarai nesupranta, ko nori Vladimiras Putinas: nei jo veiksmų logikos, nei taktikos

Kam ir kodėl lygiai prieš tris mėnesius Rusijos prezidentas pareikalavo NATO nesiplėtimo į rytus garantijų? Kodėl jis iškėlė klausimą dėl Ukrainos atlantizacijos nepriimtinumo?

Anglosaksai į šį klausimą aiškaus atsakymo neturi, todėl jie leidžia viską – imtinai iki Rusijos "invazijos" į Ukrainą. Negana to, vyravęs triukšmas dėl artėjančios "rusų agresijos" – praėjusį pavasarį prasidėjęs kaip propaganda, šios žiemos pabaigoje įgavo isterijos pobūdį. Tapo pastebima, kad anglosaksai iš dalies tiki savo išsigalvojimais, tačiau ir tai jiems nepadėjo suprasti Putino. Tuo tarpu Putino logika ir taktika dabartinės krizės metu visiškai suprantama – tai jo mėgstamiausias dziudo.

Putinas nusprendė panaudoti savo ginklus prieš Vakarus, perimti atlantistų energiją ir jėgą, nukreipdamas tai prieš juos pačius. Vakarai sugalvojo "siaubingą diktatorių ir agresorių Putiną" – o tikrasis Putinas tiesiog nusprendė sužaisti tuo. Ilgus metus anglosaksai demonizavo Putiną dėl savo pačių interesų.

Demonizavimo priežastys yra kelios. Čia ir tikra "rusų barbarų" baimė, ir amžinas Rusijos nesupratimas, ir nenoras su ja atsiskaityti, ir mūsų šalies tramdymo politika, ir sąmoningas savo palydovų gąsdinimas, ir net Amerikos vidaus politinės kovos metodai. Bet proporcijos, įvairių priežasčių santykis nebėra svarbus: anglosaksai sukūrė Putinui pavojingiausio šių laikų žmogaus įvaizdį. Taip, tai propagandinis įvaizdis – bet tas, kuris jį sukūrė ir taip negailestingai naudojo (prisiminkime, pavyzdžiui, "Putinas išrinko Trampą"), nebegali suvaldyti reakcijos į jį. Ne tik Vakarų visuomenės (būtent ji yra pagrindinis antiputininės propagandos taikinys), bet ir Vakarų politinės klasės.

Tai yra, nemaža dalis Vakarų isteblišmento pats pradeda tikėti Putino pragariškumu. Iš jo galima tikėtis visko! Šioje situacijoje Putinui būtų nuodėmė nepasinaudoti priešo silpnumu – pagauti jį jo paties baimių pagalba, smogti į silpnąją vietą.

Rusija nori priversti Vakarus atsižadėti nuo Ukrainos, tai yra, kad anglosaksai pripažintų, kad neįmanoma persvarstyti Rusijos pasaulio ir Vakarų sienų. Taip, kol kas Ukraina yra Vakarų įtakos sferoje, bet šis laikinas istorijos išnirimas bus ištaisytas 2 vienos tautos dalimis savarankiškai, jokia Ukrainos atlantizacija iš principo neįmanoma.

Anglosaksai nesiruošia forsuoti oficialaus Ukrainos prisijungimo prie Vakarų bloko. Be to, jie supranta, kad provokuodami Rusiją galite pakliūti į visavertį konfliktą. Tačiau tuo pat metu jie nenori duoti jokių garantijų, net ir riboto laiko, Ukrainos neįstojimo į NATO – nes tai būtų stiprus smūgis dabartiniam Ukrainos elitui, kuris viską sudėjo į šalies perėjimą į vakarų stovyklą.

Tokiomis sąlygomis Rusija galėtų ne vienerius metus laukti pokyčių Ukrainos vidaus politinėje santvarkoje, tačiau kartu suvokdama, kad atlantininkai visada turi idealų spaudimo mūsų šaliai instrumentą. Ukrainos korta aktyviai naudojama pristabdant tiek Rusijos ir Europos santykius apskritai, tiek Rusijos ryšius su atskiromis Europos šalimis. Anglosaksai visiškai nėra suinteresuoti sušvelninti Ukrainos krizę – ir buvo tikri, kad galės tai naudoti Rusijos suvaldymo politikoje dar ilgai.

Ir šioje situacijoje Putinas daro absoliučiai naudingą žingsnį: jis bando prisitaikyti prie anglosaksų. Nuo pavasario jis kėlė jiems iliuziją, kad tikrai smogs Ukrainai, pateisindamas baisiausius atlantistų lūkesčius. Rugpjūčio mėnesį amerikiečių pasitraukimas iš Afganistano virsta žlugimu, smarkiai nukenčia JAV reputacija, ima nervintis šalys-klientai. Ypač Ukraina.

Rudenį Putinas tęsia savo taktiką – ir dabar Vakarai tikrai pripažįsta, kad Rusija gali užimti Ukrainą jau dabar. Pasipila masiniai pranešimai "Rusijos grėsmės" tema – tuo pat metu anglosaksai vis tiek nenori kažkaip judėti Ukrainos kryptimi.

Lapkritį Putinas imasi kito žingsnio. Jis skelbia apie tai, kad Vakaruose kilo tam tikra įtampa ir juos būtina palaikyti. Ir kelia reikalavimus dėl Rusijos saugumo garantijų vakarų kryptimi, kurių raktas – atsisakymas priimti Ukrainą į NATO. Gruodžio viduryje šis "Putino ultimatumas" įforminamas sutarčių projektų forma.

Atsakydami į tai, anglosaksai pradeda visus įtikinėti, kad dabar Putinas galutinai nusiteikęs karui. Tačiau negalima tiesiog laukti Rusijos agresijos - ir ką daryti?

Sakyti, kad Putinas blefuoja? Bet tai reikš viso savo darbo, skirto jo demonizavimui, anuliavimą, ir jie nebeturi jokio įsitikinimo, kad tai tik blefas.

Laukti atakos? Bet tada reikės kažkaip paaiškinti Ukrainos atidavimą "naujajam Hitleriui" – ir Ukrainos užgrobimo pasekmės tam pačiam Baidenui bus itin skaudžios vidaus politiniu lygmeniu. Jau nekalbant apie pasekmes JAV reputacijai pasauliniame fronte.

Ir ką daryti? Prevenciškai įvesti "pragariškų sankcijų" Rusijai nepavyks – ne tik todėl, kad Europa su tuo nesutiks, bet ir dėl to, kad tai tikrai taps siaubingu smūgiu visai pasaulio finansų sistemai, kuri vis dar yra kontroliuojama anglosaksų.

Belieka tik viena – derėtis su Putinu. Pirmiausia apie Ukrainos klausimą, suteikiant tam tikras realias garantijas, kad Ukraina neįstos į NATO. Bet ar jų tikrai reikia Putinui? Juk jis netiki nė vienu jų pasakytu žodžiu. Ne, jam reikia nesantaikos Vakaruose ir to, ką jau pasakė atlantistai: mes nekovosime su Rusija dėl Ukrainos. Nesvarbu, kad mes neketinome pulti saviškių, svarbu, kad Vakarai traukiasi.

Tai ir taip buvo aišku, bet labai svarbu tai užfiksuoti viešai. Tai svarbus etapas, nuo kurio mes pratęsime Ukrainos grąžinimo strategiją. Taikiai, bet tam panaudojant visus, tame tarpe ir Vakarų, mitus ir baimes.

Autoriaus nuomonė gali sutapti su redakcijos pozicija.