Andrius Tapinas išsityčiojo iš Igno Vėgėlės bandymo užstoti demokratinę saviraišką

Autorius: minfo.lt Šaltinis: https://minfo.lt/lietuva/strai... 2022-02-15 15:30:00, skaitė 693, komentavo 7

Vasario 13-ąją Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas, teisėtyrininkas, profesorius Ignas Vėgėlė savo feisbuko paskyroje publikavo mintis apie artėjančią Vasario 16-ąją. Populiarus ir kontroversiškas laidų vedėjas bei pokerio žinovas Andrius Tapinas iš šių minčių viešai išsityčiojo, ironiškai I. Vėgėlės apmąstymus apie demokratijos mirtį pavadindamas „fašizmu ir diktatūra“. 

Prof. I. Vėgėlė savo tekste remiasi apklausų, rodančių, kad ES piliečiams šiuo metu kaip niekad aktualu ginti merdinčią demokratiją, duomenimis. O duomenys rodo, kad „net trečdalis (32 proc.) visoje ES vykusioje apklausoje dalyvavusių Europos piliečių mano, kad Europos Parlamentas visų pirma turi ginti demokratijos vertybes Europoje. Kaip ir nestebina antrasis ir trečiasis prioritetai: žodžio laisvė (27 proc.) ir žmogaus teisių apsauga (25 proc.). Šie duomenys nebent gali stebinti triukšmingų gerbėjų burbuluose veikiančius politikus, nedrįstančius pripažinti savo klaidų. Dar gali stebinti Policijos vadovus. Pažadėję persekioti asmenis dėl švilpimo per sausio 13-ąją po Seimo vicepirmininko paprašymo, dabar žada riboti LAISVĘ per LAISVĖS šventę – vasario 16-ąją. Drausti LAISVĘ garsiai reikšti taikią pilietinę valią. Drausti politikų veiksmais sukeltas negatyvias, bet taikias emocijas.

Patinka tai, ar nepatinka politikams, jokioje demokratine save laikančioje valstybėje jėgos struktūros nepersekioja savo piliečių, jei šie nenaudoja fizinės jėgos prieš kitus asmenis, neniokoja turto. O va mūsų Policija viešai skelbia, kad 31-ąją atkurtos Lietuvos vasario 16-osios LAISVĖS šventę pasitiksime kruopščiai stebimu patekimu į Vilnių, sustiprinta automobilių patikra, užtverta didele Vilniaus gatvės dalimi, draudimais neštis būgnus, trimitus, švilpynes ir kitus triukšmą keliančius objektus. Šventės ir paradai pagal gerąsias sovietmečio tradicijas turi vykti „ramiai – be priešiškai nusiteikusių asmenų, nes už tai gresia atsakomybė“. Tai Policijos atstovo citata. (Ironiška: Policijos vadovų, paskirtų Skvernelio Vyriausybės, rotacija vyks nors ir po 2024-aisiais vyksiančių Seimo rinkimų, bet greičiausiai dar prie 2020-ųjų daugumos Vyriausybės. Policijos Generalinis komisaras yra tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui). Išverčiu, jei kas nesuprato: jei esate priešiškai nusistatęs pastarųjų metų politiniams sprendimams, viešai švęsti vasario 16-osios neturėtumėte, nes už „priešišką nusistatymą“ – baudos. Ir toliau: „kuriamos pareigūnų grupės, dirbsiančios ir prie įvažiavimų į Vilnių, nes neatmetama tikimybė, kad tam tikri piktybiškai nusiteikę asmenys gali atvykti ir iš kitų miestų“.

Pamenate spalio revoliucijos šventes? Su vėliavėlėmis, šypsenomis, milicijos priežiūra ir atidumu, užkertančiu kelią bet kokiam antitarybinio elemento pasirodymui. Su gvazdikais ir darbo žmonių kolektyvų bei spalio revoliucijos vėliavomis! Pasikeitė tik vienas aspektas: mūsų visų LAISVĖS dieną – vasario 16-ąją – vėliavos tapo blogu ženklu. “Jei... ekipažai pastebės autobusiukus, kuriais vyksta daug žmonių su vėliavomis, būgnais ir panašia atributika, tikėtina, kad tokios transporto priemonės bus sustabdytos, o pareigūnai pasiteiraus, kur ir kokiu tikslu žmonės vyksta.” Policijos atstovas citatoje apeliuoja į mūsų LAISVĖS TRISPALVĘ. Už jos turėjimą bei viešą demonstravimą persekiojo sovietmečiu.

O kas toliau? Draudimas džiaugtis, draudimas pykti, draudimas nepritarti, draudimas reikšti bet kokią emociją taikiai? Galų gale – draudimas kritikuoti valdžią? Nejau iš tiesų siekiama, kad neišreikštos taikios emocijos peraugtų į smurtą?

Visuomenės rimties argumentas dėl netinkamos reakcijos į vienuolės Bernadetos kalbą, kurį daugelis tinkamai įsivertino po sausio 13-osios minėjimo, dabar sumaniai perkeliamas į LAISVĖS dienos minėjimą. Dėl to nelemto momento atsiprašė ir tie, kurie triukšmavo, ir tie, kurie pravardžiavo triukšmaujančius.

Policija turėjo būti patenkinta, kad išvengta susipriešinimo, įvyko taikus, nors ir kai kam labai nemalonus, protestas. Parlamentas turėjo susirinkti į neelinę sesiją ir imti spręsti gyventojų didėjančio skurdo ir atskirties problemas. Ar įsižeidę Seimo nariai išgirdo mūsų piliečių didžiausią rūpestį? Net 57 proc. Lietuvos piliečių pirmuoju politinės veiklos prioritetu minėtoje Europos Parlamento apklausoje nurodė skurdą ir atskirtį. Bet negi šauksi planuotą neeilinę sesiją dėl tokių niekų, be to, ir galimybių paso bylos nagrinėjimas nutrauktas...

Ar atsiprašymas buvo nenuoširdus, o gal nebeliko gebėjimo ar noro išgirsti? Demokratinėje valstybėje politikai po sausio 13-osios minėjimo būtų pasidarę išvadas. Sekantį minėjimą būtų vengę įtampą keliančių ir supriešinimą didinančių politikų kalbų. Juk nesunku pakviesti į balkonėlį žinomų istorikų, filosofų ar kultūros įžymybių, kurie primintų vasario 16-osios istoriją, ją dar kartą įvertintų Europos ir pasaulio kultūros, teisės ir kituose kontekstuose. Panašu, kad politikų išvados yra gerokai kitokios – toliau viešai demonstruoti galią: tiek žodžio, tiek ir fizinę. Tie „nežmonės“ lieka aptvaruose: fiziškai ir emociškai.

Tvoromis ir barikadomis – Seimas 1991-aisiais nuo agresyvių okupantų tankų.

Tvoromis ir barikadomis –  Seimas ir Pilies gatvė 2022-aisiais nuo taikios savų piliečių emocijos.“

Šis faktais ir logika paremtas teisės žinovo I. Vėgėlės tekstas ekonomiką bei tarptautinius santykius studijavusį A. Tapiną paveikė kaip raudonas skuduras bulių. Tačiau teisininko mintys apie demokratiją, jos galimą greitą mirtį, žmonių valią ir laisvę – tai ne mįslės, pateikiamos televizijos žaidime. Tai – realybė, su kuria jau bent porą metų susiduriame mes, gyvenantys Lietuvoje bei kiti žmonės, mąstantys panašiai ir gyvenantys ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje (ką parodė naujausi įvykiai, įkvėpti „Laisvės kolonos“, gimusios Kanadoje).

Visgi A. Tapinas demokratijai jokio gresiančio pavojaus neįžvelgia. Piliečių pas mus niekas gi nepersekioja, kratų pas mokytojas namuose nedaro. Todėl laidų vedėjui jo feisbuko paskyroje išsakytame tekste keista, kad „Ignas Vėgėlė ir jo bendraminčiai iš Šeimų sąjūdžio piktinasi, kad per Vasario 16-osios renginių metu policija kreivai žiūrės į būgnus, trimitus, švilpynes ir kitus instrumentus. Jie čia mato demokratijos mirtį, žodžio laisvės ribojimą, draudimą reikšti emocijas. piliečių persekiojimą ir sovietmetį. Pasak Vėgėlės, jokioje demokratinėje valstybėje jėgos struktūros nepersekioja savo piliečių, jeigu jie nenaudoja fizinės prievartos prieš kitus asmenis ir neniokoja turto.

Aš suprantu, kad ponas Vėgėlė kalba tai, ką nori girdėti būsimasis jo rinkėjas, bet teisės profesorius lyg ir turėtų suprasti, kas yra viešoji tvarka - nerašytos asmens elgesio viešumoje taisyklės, kurių laikymasis svarbus visuomeniniam gyvenimui.

Todėl net ir pačioje demokratiškiausioje valstybėje jėgos struktūros ir viešų renginių organizatoriai žiūrės kreivai ir persekios tave ar paprašys pasitraukti:

- jei taikiai protestuodamas išbėgsi į aikštę rungtynių metu ir pasiimsi kamuolį

- jei atsineši būgną į Filharmoniją ir garsiai būgnysi nesutikdamas su pirmojo smuiko kokybe.

- jei su trimitu ateisi į Koršunovo „Miegančius“ ir kas dešimt minučių trimituosi iš trečios eilės, norėdamas pažadinti miegančius

- jei tylos minutės metu visu garsu paleisi per atsineštą kolonėlę „Despacito“ ir raginsi visus šokti.

- jei atėjęs į zoologijos sodą peršoksi į liūto narvą ir mėginsi jį pakelti garsiai rėkdamas „Simba“ arba kaip pasiūlė komentare Karolis – „For strong man no problem“.

- jei bažnyčioje pamokslo metu mėginsi iliustruoti kunigo žodžius garsiai persdamas burna giesmę „Arčiau tavęs ateinu“

- ir netgi jei Didžiojo Šeimų maršo metu ateisi į Vingio parką su vaivorykštės vėliava ir skanduosi „meilė yra meilė“ - policija vis tiek tave išprašys, nes vyksta trukdymas viešajai tvarkai.

Visais šitais atvejais tu nieko neniokoji ir nenaudoji fizinės prievartos, o tiesiog išreiški taikias emocijas - bet būsi persekiojamas ir tavo saviraiška apribota.

Fašizmas ir diktatūra, ne kitaip.“

Andriau Tapinai, o jei vieną dieną pats atsidursi kitoje barikadų pusėje? Jei suvoksi, kad valstybėse su sena demokratijos tradicija niekas nepersekioja už minties laisvę, saviraišką ir kitokią nuomonę? Kodėl? Nes tu turi teisę ją turėti. „Demokratija yra blogiausia valdymo forma, tačiau geresnė nei bet kuri kita“, - sakė britų premjeras Winstonas Churchillis. Nors frazė gana sena ir nuvalkiota, bet ji puikiai atspindi mūsų visų vieną ir tą pačią žmogišką prigimtį: norą būti laisviems, norą nevergauti, norą gyventi pagal savo įsitikinimus. Tai daugeliui žmonių, kaip ir garbės kodeksas, tikėjimas ir panašūs vidiniai, dvasiniai dalykai yra net gerokai svarbiau nei pinigai. Prieš tris dešimtmečius žmonės ryžosi sunkiai suvokiamam stebuklui, ir jis įvyko: dauguma (demokratiškai) norėjo būti laisvi. Taip buvo ir Vasario 16-ąją, prieš daugiau nei šimtmetį. Buvo ir 1990-aisiais, ir 1918-aisiais burbančių „tapinų“, bet ar kas juos beatsimena?

Su Vasario 16-ąja visus.