Aurimas Guoga: Jei Lietuva būtų vienas didelis kalėjimas...

Autorius: Aurimas Guoga Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2022-02-15 23:05:00, skaitė 249, komentavo 2

Aurimas Guoga: Jei Lietuva būtų vienas didelis kalėjimas...

Negražu šalį pozicionuoti kaip kalėjimą, bet pažiūrėkime kas gausis.

Jei visa šalis būtų vienas ištisas kalėjimas, tai jame būtų dvi tvarkos - oficialioji ir kalinių sugalvotoji.

Šalis būtų padalinta į kalinius ir prižiūrėtojus. Prižiūrėtojai turėtų balansuoti tarp oficialios tvarkos ir kalinių subkultūros. Jei visai nepaisytų kalinių primestas tvarkos, rizikuotų kad šie "užlenks " juos pačius ar artimuosius, o ir otkatų nebūtų. Taigi oficialios tvarkos prižiūrėtojai, kas visuomenėje būtų teisėjai, policininkai ir prokurorai, būtų žodžiais už oficialią tvarką, o darbais suktų reikalą su vierchais ir bachūrais.

Kas tie vierchai ir bachūrai? Kalėjime tai aukščiausia kalinių kasta. Vierchai - vagys aukščiau įstatymo, bachūrai - ištikimi jų vasalai. Visuomenėje vierchus atitiktų pagrindiniai politikai: Kubilas, Pišas, Čmilis, t.t. O bachūrai - jų partijų stuburas, seimo dauguma, valdžiai lojalūs stambieji verslininkai. Čia visi tie, kurie nesusimąstydami įdiegė GP - paklusnumą Pišui. Greta šios kalinių viršūnėlės sukiotųsi kaliniai - galvos, kurių darbas sugalvoti vis naujas nusikaltimų schemas. Viršūnės bukais nusikaltimais neužsiiminėja. Tai turi būti gudrios aferos, kad keltų kuo mažiau triukšmo ir neštų daug daug bablo. 

Tame kalėjime pagrindinis kontingentas būtų kaliniai, kurie aklai paklus subkultūros ir paradą užsakančių nusikaltėlių reikalavimams. Tie tiek įsibaiminę, kad klusniai vykdys viską. Jie klausytų ir oficialių nurodymų, bet bosų už grotų bijo labiau ir todėl pirmenybę teiks "poniatkių" tvarkai.

Čia visokie pradedant universitetų dėstytojais ir baigiant ūkininkais, kurie neabejoja tuo ką mato per TV. Tai visokie edjūkeited veksineited, kurie tatuiruojasi ant savo kūno ištikimybę vierchų tvarkai.

Štai jau ir turime daugumą veikėjų. Tačiau greta egzistuoja ir opozicija tokiai tvarkai. Dalis kalinių prie bosų prisitrinti nesiekia, tačiau ir sukilti neketina. Jie laikosi kiek atokiau, susitelkę į savo darbus ar į maldas. Nori iš kalėjimo išeiti ir daugiau nieko bendro su juo nebeturėti. Tai būtų pilietiškai gan pasyvūs piliečiai, kurie stengiasi dorai gyventi ir išgyventi nedoroje terpėje. Kalėjimo vierchų tokie paprastai netrikdo, nes tie laikosi nuošaliau ir vierchų darbelius pražiūri.

Na ir - kaip be to - egzistuoja visokios į nusistovėjusią tvarką besikėsinančios kalinių grupės. Dalis jų pasipiktinę vierchų savivale ir kovoja už "teisingesnus" nusikaltėlius viršūnėje. Dar kiti tampa skundikais (stukačiais) ir šnipinėja prižiūrėtojų naudai. Žinoma, pasitaiko ir vienas kitas, kuris užsimoja prieš visą neteisėtą tvarką.

Tikriausiai nereikia ir sakyti, šitie yra nuolatinis vierchų rūpestis, o educated vaccinated turi nuolat demonstruoti, jog tais sukilėliais netiki ir be galo bjaurisi.
Galiausiai tikriausiai jau pasigedote kur šioje kūdroje atstumtųjų - dūchų - vieta?

Dalis kalinių persistengia siekdami įtikti vierchams ir bachūrams. Tokie jiems ima kelti šleikštulį. Tada pradeda iš tų prisiplakėlių tyčiotis, vis labiau juos naikinti per pažeminimus. Taip juos išrūrija ir visam laikui nuleidžia. Tai edjūkeited veksineited su iniciatyva, nuo kurių bloga ir tvarkos užsakytojams. Tačiau pažeminimo aktai visiems parodo kas čia vadas ir įtikina daugumą likti ištikimiems poniatkių tvarkai.

Po viso šito pridursiu, kad tai nėra vien Lietuvos specifika. Tai bet kurios nelaisvos visuomenės sociologinis vaizdelis.