Autorius: Andrius Martinkus Šaltinis: https://www.ekspertai.eu/vasar... 2022-02-23 15:24:00, skaitė 878, komentavo 1
2014 m. Orumo revoliucijos Maidane akimirka.
Valstybės perversmas Ukrainoje įvyko 2014 metų vasario 22 dieną. Rusijos parlamentas – Valstybės Dūma – Donbaso respublikų pripažinimą ratifikavo 2022 metų vasario 22 dieną. Vargu ar šių įvykių datos sutampa atsitiktinai. 2022 metų vasario 22 dieną Rusija pareiškė, kad, jos manymu, istorinė tiesa yra Donecko ir Luhansko pusėje, o ne to, kas įvyko 2014 metų vasario 22 dieną Kijeve, pusėje. Ne istorijos prievartautojų pusėje.
Būtent istorijos prievartavimas buvo viena pagrindinių Putino kreipimosi temų. 1991 metais atsiradusi Ukrainos valstybė su Ukrainos Tarybų Socialistinės Respublikos sienomis, pasak Putino, yra 1917 metų Spalio perversmą įvykdžiusių bolševikų prievartos prieš istorinę Rusiją politinės fantazijos vaisius – „Vladimiro Iljičiaus Lenino vardo“.
Ir tai – visiška tiesa. Įvairaus plauko „nacionalistai“ – ne tik Maidane, bet ir Lietuvoje, ir kitur – gali šokinėti kiek tik nori, bet tuo jie nepaneigs šios istorinės tiesos.
Tiesa yra ir tai – ir tai irgi pasakė Putinas – kad tikroji dekomunizacija Ukrainoje reiškia ne tik Lenino paminklų griovimą, bet ir Lenino politinės fantazijos vaisių atsisakymą. Vienas tokių vaisių yra dabartinės Ukrainos valstybės sienos, kurių „autorius ir architektas“ yra Leninas.
Nepaisant to, kad 1991 metais atsiradusios Ukrainos valstybės sienos yra prievartos prieš istorinę Rusiją vaisius, dabartinė Ukrainos valstybė galėjo sėkmingai egzistuoti, jeigu 2014 metų vasario 22 dieną Kijeve nebūtų įvykęs valstybės perversmas, į valdžią atvedęs kitus aršius istorijos prievartautojus. Vakarų (taip pat ir antinacionalinio neoliberalaus Lietuvos režimo) aktyviai palaikomi rusofobai užsimojo savo politines fantazijas primesti prorusiškai Ukrainos daliai ir visą Ukrainą su bolševikų nubraižytoms sienomis paversti Anti-Rusija.
Todėl ir Krymas. Todėl ir Donbasas. 2022 metų vasario 22-osios ištakos yra 2014 metų vasario 22-ojoje. Tokia yra skaudi tiesa.
Tačiau vasario mėnesį atsitiko ir kitas įvykis, kurį nedaug kas šiandien prisimins, bet kurį priminti verta. 2008 metų vasario 17 dieną Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos. Vakarai pripažino šio Serbijos valstybingumo lopšio atplėšimą nuo Serbijos. Ir tai irgi buvo prievarta prieš istoriją. Tai buvo precedento sukūrimas. Tai buvo Pandoros skrynios atidarymas. Kaip anuomet rašiau straipsnyje „Juodoji Kosovo magija“, tai buvo „nusikaltimas istorinei atminčiai“.*
Išprievartauti Donecką, Charkovą ir Odesą Lvovu, Ternopoliu ir Ivano Frankovsku buvo blogas sumanymas. Tai buvo vienas iš nuo savo krikščioniškų šaknų atitrūkusių ir istorinę atmintį praradusių Vakarų suorganizuotų politinės juodosios magijos seansų, kurių uolus dalyvis yra antinacionalinis neoliberalus Lietuvos režimas. Tačiau dalyvavimas šiame politinės juodosios magijos seanse nepadeda nei Ukrainos, nei Lietuvos valstybingumui.
*Andrius Martinkus, „Juodoji Kosovo magija“, Šiaurės Atėnai, 2008, Nr. 14 (888)