TEISINGO KARO DOKTRINA (I): IŠLIKTI NEUTRALIAM DIDELIO BLOGIO AKIVAIZDOJE BŪTŲ NUODĖMĖ

Autorius: Anonimusas Šaltinis: https://laisvavisuomene.lt/tei... 2022-03-13 19:13:00, skaitė 464, komentavo 9

TEISINGO KARO DOKTRINA (I): IŠLIKTI NEUTRALIAM DIDELIO BLOGIO AKIVAIZDOJE BŪTŲ NUODĖMĖ

Ukrainos kariai saugo Kijevą. EPA nuotrauka

Šv. Augustinas yra pasakęs, kad išlikti neutraliam didelio blogio akivaizdoje būtų didelė nuodėmė, teigia VDU Teisės ir Katalikų teologijos fakultetų dėstytojas dr. Vygantas Malinauskas. Nors yra manančiųjų kitaip, krikščionybė nėra pacifistinė religija ir yra situacijų, kuomet pradėti karą būtų teisinga.

Katalikų Bažnyčioje teisingo karo principai pradėti formuluoti jau IV a. Po Antrojo pasaulinio karo teisingo karo principai tapo šiuolaikinės tarptautinės karo teisės dalimi. Su teisininku dr. V. Malinausku aiškinomės, kaip Bažnyčioje atsirado teisingo karo doktrina ir kokios teisingo karo normos galioja šiandien.

Dabartinėje tarptautinėje teisėje išskiriamos dvi teisingo karo sritys: ius ad bellum, nustatančios, kokiomis aplinkybėmis galima karą pradėti, ir ius in bello, nurodančios, kokie kariniai veiksmai priimtini karo metu. Pirmoje straipsnio dalyje aptarsime teisingo karo principus, kuriais reikia remtis prieš pradedant karą (ius ad bellum), bet pirmiausia apžvelgsime pirmųjų krikščionių nuostatą karo atžvilgiu ir dabartinį Bažnyčios mokymą šiuo klausimu.

<…>

„Kai kas nors padaro nusikaltimą užpuldamas neišprovokuotai, karo veiksmu prieš agresorių siekiama padaryti, kad jis pajustų bausmę ir nekiltų noras veiksmo pakartoti. Mūsų laikais tai dažniau daroma per ekonomines sankcijas, bet intencija ir tikslas tas pats. Savaime suprantama, kad užpuolimo atveju galima gintis, bet, T. Akviniečio manymu, teisingas karas nėra tik gynybinis, pradėti karo veiksmus galima, jeigu reikia nubausti ar susigrąžinti tai, kas iš tavęs atimta, apsaugoti“.

Kaip pavyzdį V. Malinauskas pateikė Kosovo karą, kuomet buvo įvesta kariuomenė matant, kad vyksta genocidas, teroras prieš nekaltus žmones. Kitaip tariant, kaip sakė šv. Augustinas, kai išlikti neutraliam būtų didelė nuodėmė.

<…>

Jei susigrąžinti užpultas teritorijas ar atimtą turtą įmanoma diplomatiniu būdu, karo pradėti negalima. Karas visada atneša ir neigiamų pasekmių, todėl jo galima griebtis tik kaip paskutinio šiaudo. Ukrainos atveju, kai esi užpultas, teigia V. Malinauskas, gintis ir ginti yra moralinė pareiga, tačiau ir čia konkrečiu atveju reikia svarstyti, ar mano priešinimasis nesukels didesnių pasekmių (pavyzdžiui, jei nušausiu vieną užpuoliką, o jie sušaudys mano visą šeimą). Visgi tai jau yra ius in bello klausimas, kurį aptarsime kitoje straipsnio dalyje.

Paklaustas, kaip vertina diplomates derybas, kurios vyksta tarp Ukrainos ir Rusijos, V. Malinauskas teigė, kad visada reikia kalbėtis, jei yra tikimybė, jog tai padės sumažinti nekaltų žmonių aukų skaičių.

„Turi būti išnaudotos visos galimybės išspręsti konfliktą ne kariniu būdu. Teisingo karo doktrina kalba apie tai, kas vyksta iki karinių veiksmų pradžios, tad šiuo atveju prieš ukrainiečius pradėtas neteisingas karas ir į derybas eiti Ukraina neprivalo. Bet, kaip pasakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, reikia išbandyti viską. Jei derybose sutariama dėl humanitarinių koridorių ir išgelbėjami keli šimtai civilių gyvybių, tai yra moralinė pareiga kalbėtis.“

Kad karas būtų pradėtas teisėtai, jis turi atitikti visus teisingo karo principus. Rusijos invazija į Ukrainą yra neteisėta. Bet karo teisė galioja net ir esant neteisėtai užpultam. Tad kitoje straipsnio dalyje aptarsime, kokie yra teisingo karo reikalavimai, kai karas jau vyksta – ius in bello.