E. Čiuldė. Stambulo konvencijos lobistai yra bjauriausi Putino parankiniai

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2022/03/12/e-... 2022-03-13 19:53:00, skaitė 491, komentavo 8

Tikriausiai ne vienas iš mūsų tik pakirdęs iš miegų lenda į internetą, puoselėdamas viltį, kad sužinos po tamsios nakties užgimusią gerąją naujieną, jog kažkas iš artimiausiųjų Putino pakalikų nudobė savo patroną.

Tačiau miegams išsisklaidžius iki galo, pradedu galvoti, kad geriausia užterštos aplinkos detoksikacijos priemonė būtų ne atnešantis visiems geros valios žmonėms palengvėjimą Putino nužudymas iš pasalų, o nuodugnus, nevengiantis įsigilinti į detales šio kruvinojo dėdulės teismas, be visa ko kito, teikiantis galimybę mums susipažinti ir su tamsiais režimo susiformavimo užkulisiais ir, ko gero, leisiantis sužinoti daug netikėtų dalykų.

Praeitą kartą savo hipotezę apie Putino užveisiamus dviprasmiškus mentalinius žaidimus bandžiau išsakyti straipsnelyje „Pasaką apie du princus išgalvojo Putinas“. Kas be ko, čia jau straipsnelio pavadinime buvo užšifruota mintis apie tai, kad isterinį pavidalą išgijusi homoseksualizmo propaganda yra toks dumblo sukėlimas į paviršių, kuris leidžia žvejoti purviname vandenyje visokiausiems putinams, nebandant įpiršti nuomonės, kad pats Putinas yra naujasis Andersenas.

Tarkime, tąsyk pavadinimas buvo figūrinis posakis. Tačiau šio straipsnio pavadinimą prašau suprasti tiesiogine prasme, kad visų pirma Putino režimo emisarai yra labiausiai suinteresuoti mums iškišti Stambulo konvencijos užveisiamą subkultūrą.

Štai ne vienas pažangiečiu pasivadinęs tautietis šiandien, Ukrainos užpuolimo kontekste, įrodinėja, kad savo ruožtu didžiausi Lietuvos priešai, verti penktosios kolonos vardo, mūsų šalyje yra krikščioniškos šeimos sampratos besilaikantys, tautinius sentimentus puoselėjantys, labai pavydžiai savo šalies demokratines procedūras saugantys žmonės.

Pastarieji išjuokiami dar ir dėl to, kad įsikabinę laikosi savo šalies valstybingumo simbolių šventumo sampratos, kai, tarkime jų oponentai, tie patys progresyvistai, nepraleidžia net menkiausios progos pareikšti savo nuomonę, kad paminklas Vyčiui neva yra balvonas, tautinė vėliava – tik skuduras užpakaliui nusivalyti, o lietuvių kalba – baisus anachronizmas, neatitinkantis naujų realijų, atsiradusių dėl spartaus lyčių pasidauginimo tempų.

Ar tai jie, tokios nuomonės formuotojai, yra laisvos šalies ir pažangos siekiančios Lietuvos balsas? Kažin kažin… Kaip atrodo bent man, jų keliamas triukšmas labiausiai atitinka Putino, siekiančio demoralizuoti ir drauge demotyvuoti Vakarus, interesus!

Ar tokie mūsų bendrapiliečiai tarnauja Putinui iš įsitikinimo, vedami daugiau ar mažiau užmaskuotų merkantilinių interesų, krečiami kretinizmo drugio, o gal dėl daugiapakopio spaudimo į smegenis, kai didesne ar mažesne proporcija viskas susideda į vieną, – kitas klausimas.

Iš tulžingos Putino kalbos visas pasaulis sužinojo, kad būtent nacionalizmas yra slaptasis laisvę nuo okupantų ginančios tautos ginklas ir stiprybės laidininkas. Tačiau drauge pabandykime įsivaizduoti ir tai, ar ukrainiečiai taip užsidegę gintų savo valstybę, jeigu ji būtų susitepusi Stambulo konvencijos bandoma įpiršti šalies bendrojo lavinimo mokyklų pedofilizacijos nuodėme?

Ar Ukrainos vyrai būtų tokie pat nenugalimi kariai, jeigu jie jau pradinėse klasėse būtų mokinami persirenginėti mergaitėmis?

Pasibaigus šiam karui, pasaulis privalės atsitokėti, anksčiau ar vėlia iš aukščiausių tribūnų pripažindamas faktą, kad Stambulo konvencijos koncepcija, siekianti ideologiškai pagrįsti žmogaus prigimties dekonstrukcijos reikalavimą, pradedant nuo vaikų žalojimo, yra baisesnė net už fašizmo doktriną.

Ar Putinas tik naudojasi palankiai susiklosčiusiomis Vakarų savęs išsižadėjimo aplinkybėmis, ar pats prisidėjo, užmerkdamas milijardus dolerių, kad užveistų tokius nuodingus demoralizacijos sodus?

Kad gyviau apie tai galvotųsi, atkreipsiu dėmesį į tai, kad jau ne vienas buvęs Putino bendražygis liudija, jog pats Kremliaus tironas andai įsakė sprogdinti savo tautiečių namus vien dėl to, kad galėtų pateisinti pradėtą karą Čečėnijoje.

Kaip niekas kitas Putinas sugeba keisti įvaizdžius, net užsidėti savo priešininko kaukę, jeigu tai gali padėti demoralizuoti ir įveikti priešininką. Kopdamas į valdžios viršūnes, tas pats Putinas ne kartą buvo linkęs beždžioniauti pagal svetimą sau šabloną vardan karjeros interesų.

Nenuostabu, nes Putinas savo esmė ir yra beždžionė, nors šiandien jau tiksliau būtų kalbėti apie jį kaip keliančią pavojų žmogaus pasauliui išprotėjusią beždžionę, ne kitaip.

***

Neslepiantis savo homoseksualios orientacijos garsusis prancūzų filosofas Mišelis Fuko (Michel Foucault) daugiatomiame veikale Seksualumo istorija aptaria ir masinį pavidalą senovės Graikijoje įgijusį pederastijos reiškinį.

Garbė šiam autoriui, nes jis nevynioja nieko į vatą, detaliai nusakydamas gėdingą vaikų tvirkinimo arba, kaip rašoma, meilikavimo berniukams senovės Graikijoje subkultūros, tuo metu įgijusios masinį ar net totalinį pavidalą, ypatybes.

Nekyla nė mažiausios abejones, kad Stambulo konvencijos pažangiečiai deda pastangas sugrįžti į tuos laikus, kai bendrojo lavinimo mokyklos buvo tapusios pedofilijos židiniais, kai buvo tiražuojama nuomonė, kad nuožmus vaikų tvirkinimas yra visiškai normalus, krašto klestėjimą ir politinio gyvenimo tęstinumą užtikrinantis dalykas. Tokia čia, kaip matome, išpažįstama atvirkštinė pažangos samprata..

Sokratas yra pirmasis iš žinomų ano laikmečio žmonių, pasisakęs prieš pederastijos reiškinį, tokią įsiteisėjusią praktiką ginančius gražbyliautojus pavadinęs vilkais ėriuko kailyje.

Kaip atrodo, šiandien toks nusakymas užvis labiausiai tinka saldžialiežuviams Stambulo konvencijos tiesų išpažintojams, ar ne?..