Liberalams nepavyko prastumti savo „tiesų"

Autorius: Justina GAFUROVA Šaltinis: https://www.respublika.lt/lt/n... 2022-03-16 16:08:00, skaitė 376, komentavo 2

Po aršių diskusijų vakar Seime buvo pritarta Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto pakeitimams. Net tris kartus prireikė projektą redaguoti, o kiekvieno redagavimo metu buvo bandoma į įstatymą įrašyti kontroversišką sąvoką „smurtas lyties pagrindu". Galiausiai įstatymas visgi priimtas, dar kartą išbraukus šią sąvoką iš teisinio reguliavimo.

Įdomu, kad dėl sąvokos „smurtas lyties pagrindu" įstatyme Seimas jau buvo pasisakęs svarstymo metu. Į įstatymo projektą sąvoka buvo įrašyta svarstant jį profesionaliu gėjumi save vadinusio Tomo Vytauto Raskevičiaus vadovaujamame Žmogaus teisių komitete. Ir nors Seimo salėje buvo nubalsuota šios sąvokos atsisakyti, vos projektas pasiekė tą patį komitetą, „smurtas lyties pagrindu" į projektą buvo įrašytas ir vėl. Tai pasiūlė visas būrys Seimo narių: Morgana Danielė, Laima Nagienė, Orinta Leiputė, Guoda Burokienė, Ieva Pakarklytė, Algirdas Sysas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Monika Ošmianskienė, Dovilė Šakalienė, Arūnas Valinskas.

Visgi vakar Seimas nubalsavo prieš tokios sąvokos įtraukimą į teisės aktą.

Nors Lietuvoje draudžiamas bet kokios formos smurtas bet kokiu pagrindu, pristatydama siūlymą apibrėžti „smurtą lyties pagrindu" M.Danielė sakė, kad tai atspindėtų situaciją Lietuvoje: „Pasiūlymas susijęs su sąvokos „smurtas lyties pagrindu" grąžinimo į įstatymo projektą. Skaičiai rodo, kad 80 proc. aukų yra moterys ir mergaitės, o tokius nusikaltimus sąlygoja visuomenėje nusistovėjusios normos ir stereotipai. Todėl šiandien šios sąvokos įrašymas ne tik atspindės situaciją Lietuvoje, bet kartu ir leistų mums pasiekti pokytį įstatymo raidėje, o tada mūsų galvose."

Kyšo Stambulo konvencijos ausys

Tokiam siūlymui nepritarti siūliusi Vilija Aleknaitė-Abramikienė priminė, kad dėl to Seimas jau buvo apsisprendęs: „Apgailestauju, kad teikiamas šis siūlymas, nes svarstymo stadijoje jau buvome išsiaiškinę, kad minėta sąvoka yra nurašyta nuo Stambulo konvencijos. Ji yra politizuota, ideologiškai angažuota ir pagrįsta neomarksistine lyčių kovos teorija, kuri pakeitė klasių kovos teoriją. Netgi Jungtinės Tautos yra pripažinusios, kad smurto prieš moteris negalima suvesti į vieną socialinę teoriją. Todėl ne veltui neratifikuojame Stambulo konvencijos - dėl jos labai griežto ideologinio pobūdžio.

O mums reikia, kad šis įstatymas tikrovėje veiktų ir realiai padėtų žmonėms, o ne kad leistų kažkam išsikelti savo ideologinę ar politinę vėliavą."

Seimui balsuojant, iš įstatymo sąvoka „smurtas lyties pagrindu" dar kartą buvo išbraukta. Tai pradžiugino ir daugiau Seimo narių.

„Labai svarbus įstatymas, kurio tikslas yra apsaugoti nuo smurto visus tuos, kurie su juo susiduria. Nesvarbu, tai būtų vyras, moteris, vaikai. Bandymas ideologizuoti šį projektą sukėlė grėsmę pačiam įstatymui, nes smurto priežastys yra ne tik lytis, bet ir narkotikai, alkoholis, nedarbas. Tikiuosi, tuo metu, kai bus įgyvendinamas šis įstatymas, bus rastos priemonės, kaip tas priežastis pašalinti", - sakė Seimo narys Vytautas Bakas.

Kad buvo išvengta sąvokos „smurtas lyties pagrindu", pasidžiaugė ir Mindaugas Puidokas, Petras Gražulis. O Artūras Skardžius pastebėjo, kad šis įstatymas yra tarp tų, kurie labiausiai skaldo visuomenę, tad paprašė valdančiųjų dabartiniu jautriu metu vengti tokių projektų įtraukimo į darbotvarkę.

Norėjo išimčių organizacijoms

Taip pat buvo nepritarta Seimo narių (O.Leiputė, A.Sysas, D.Šakalienė, Eugenijus Sabutis, Gintautas Paluckas, G.Burokienė, Linas Jonauskas, Liudas Jonaitis, Rasa Budbergytė, Vidmantas Kanopa, Kęstutis Vilkauskas) siūlymui, kad kompleksinę pagalbą dėl smurto teiktų tik nevyriausybinės organizacijos. Buvo palikta teisė paslaugas teikti visiems viešiesiems asmenims, atitinkantiems reikiamus kriterijus.

„Mane stebina noras susiaurinti juridinių asmenų, galinčių teikti specializuotą pagalbą, ratą. Jų turime ne tiek daug, o originale projekte leidžiama tai daryti bet kuriam viešajam asmeniui, kuris atitinka kriterijus ir turi reikiamą kvalifikaciją teikti šias paslaugas.

Socialdemokratai nori eliminuoti visus ir palikti tik nevyriausybines organizacijas. Matyt, galvoja apie tas, kurios yra jų rinkėjai. Tai yra tiesiog nelogiška", - sakė siūlymą kritikavusi V.A.Abramikienė. Ji siūlė Seimui nepritarti ir balsavimo metu siūlymas buvo atmestas.

Taigi įstatyme numatyti pakeitimai įsigalios 2023 m. liepos 1 d. Vienu iš svarbiausių pokyčių tapo apsaugos nuo smurto artimoje orderis.

„Smurtą patiriančiam asmeniui 15 dienų bus suteiktas ramybės langas. Per tas 15 dienų su nukentėjusiu asmeniu susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centrai ir nukentėjusiam asmeniui pageidaujant bus suteikiama visa būtina pagalba: emocinė, psichologinė, teisinė.

Ramybės langas - tas laikotarpis, kada galioja apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, - leis smurtą patiriančiam žmogui priimti tam tikrus sprendimus: taikyti kažkokias civilines teisės priemones, gal kitokius sprendimus", - sakė T.V.Raskevičius.

„Smurtautojas, skyrus orderį, bus įpareigotas nesiartinti prie smurtą galimai patyrusio asmens. Už pažeidimus - orderio nesilaikymą - yra numatyta administracinė atsakomybė", - pridūrė jis.