Autorius: Tomas Gudenas Šaltinis: https://minfo.lt/gyvenimas/str... 2022-03-21 23:35:00, skaitė 334, komentavo 2
Greitas internetas, prekių pristatymas ir protingas šaldytuvas padeda buityje. Bet ne buitis kelia konfliktus. Konfliktus kelia sąmonė kurioje nėra ramybės. Net jei turėsime skraidančias mašinas, jaunystės eliksyrą ir neišsenkančios energijos šaltinį tai neapsaugos mus nuo pavojaus.
Jeigu tobulėja žmonijos protas, bet netobulėja širdis - tai yra pagrindinis pavojus. Mes didžiuojamės savo ekonominiu ir technologiniu progresu. Bet verčiau atkreiptume dėmesį į savo dvasinę padėtį. Gyvenimas pavirto į lenktynes dėl brangiausios karietos ir blizgiausių batų. Maitinam liežuvį, bet kiek dažnai maitinam savo dvasią?
Dvasinis augimas tai procesas kurio metu asmenybė geba išdainuoti kuo daugiau meilės natų savo gyvenimo pjesėje. Ir kol mūsų gyvenime nebus tikro augimo, kančia neišvengiama.
Kai kurie sako, kad smurtas tai žmogaus prigimtis. Bet tai netiesa. Smurtas tai viena kraštinė, meilė kita. O žmogaus prigimtis tai gebėjimas rinktis savo padėtį šiame diapazone. Deja besivystančios technologijos, mokslas ir ekonomika nelemia artėjimo prie meilės. Biudžetas šiam pokyčiui nėra paskirtas. Tai kiekvieno žmogaus asmeninė atsakomybė.
Be tikslo pasiekti begalybę žmonija visuomet liks konflikte. Nes be dvasinių vertybių viskas kas lieka tai tik materija. O materija nuolat ribota. Kiek beturėtum, jos bus maža. Kiek besurinktum, kažkas turės daugiau.
Konfliktai šeimoje, kur vienas kitą nori kontroliuoti, o ne vienas kitam tarnauti. Konfliktai darbe, kur vietoje bendradarbiavimo netgi tos pačios kompanijos darbuotojai konkuruoja tarpusavyje. Konfliktai maisto tiekimo grandinėje kur mes žudome tai ką valgome. Konfliktai kompiuteriniuose žaidimuose, naujienų portaluose ir smurtinių filmų istorijose.
Sąmonė, kuri minta konfliktais, ilgainiui pati pradeda kurti konfliktus. Tik tokia sąmonė tampa pavaldi tirono valiai.
Tuo tarpu dvasinės meilės, vidinės šviesos ir išminties vertybės nieko nesveria, bet numalšina visus troškimus.
Dvasingumas nėra skirtas tam, kad tikėti į tai ko nėra. Jis skirtas tam, kad patikėtume, kad su kiekviena diena galime būti šiek tiek dosnesni, kilnesni ir širdingesni. O šiam kilniam tikslui mes galime naudoti visas egzistuojančias priemones. Mokslą, kultūrą, verslą ir netgi tikėjimą į tai ko neįmanoma suskaičiuoti ir apibrėžti.
Ir tada mes galime tapti civilizacija. Ne ta kuri daug visko turi. O ta kuri daug visko myli. Ši idėja nepriklauso ateičiai ar giliai senovei. Ši super galia tai kiekvieno brandaus žmogaus siekiamybė. Retas gimsta su šiuo gebėjimu ir retas jį pasiekia. Tačiau kas jeigu ne tai yra gražiausia žmonijos savybė?
Mums svarbu prisidėti padedant tiems kas nukentėjo, mums svarbu prisidėti prie pradėtų konfliktų sustabdymo. O tai padaryti galime tik tada kai sustabdome konfliktus vykstančius savo jausmuose ir mintyse. Be taikos savo viduje, bent kokie veiksmai tampa naujų konfliktų priežastimi.
Tegu mūsų gyvenimai tampa erdve kurioje randame prieglobstį. Vietą kurioje širdys išgydo savo žaizdas.