Pat Buchanan: Ar verta rizikuoti branduoliniu karu dėl pergalės Ukrainoje?

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2022-03-27 19:09:00, skaitė 434, komentavo 1

Žemiau pateikiamas JAV portale Zerohedge paskelbto šios šalies žinomo politiko Patrick Joseph Buchanan straipsnio vertimas.

Per 70 Sovietų Sąjungos gyvavimo metų Ukraina buvo neatsiejama jos dalis. Tačiau ši geografinė ir politinė tikrovė nekėlė jokios grėsmės Jungtinėms Valstijoms.

Rusija ir Ukraina, abi esančios SSRS sudėtyje, buvo priimtina tikrovė, kuri septynis dešimtmečius, kol jos buvo vieningos, nebuvo laikoma grėsme.

Tačiau šiandien dėl mėnesį trunkančio Rusijos ir Ukrainos karo dėl to, kas kontroliuos Krymą, Donbasą ir Ukrainos Juodosios bei Azovo jūrų pakrantes, Amerika atrodo esanti arčiau branduolinio karo nei bet kada nuo 1962 m. Kubos raketų krizės.

Kodėl?

Laikas atsitraukti ir apmąstyti, kas pastatyta ant kortos.

Kokią būtent grėsmę mums kelia Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, kuri yra tokia rimta, kad svarstytume karinius veiksmus, galinčius sukelti Trečiąjį pasaulinį karą ir Rusijai panaudoti prieš mus kovinius branduolinius ginklus?

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą yra užsiminęs apie tokių ginklų panaudojimą, jei NATO įsikiš į karą Ukrainoje ir Rusija patirtų pralaimėjimą arba jei rusų tautai kiltų "egzistencinė" grėsmė.

Iš savo moralinio elito girdime, kad moralė mums liepia įsikišti ir gelbėti Ukrainos žmones nuo karo, kuris jau nusinešė tūkstančius ukrainiečių gyvybių.

Tačiau koks būtų JAV karinės intervencijos Ukrainoje pateisinimas, jei nebūtų Kongreso leidimo ar karo paskelbimo?

Pamąstykite. Tais metais, kai liberalų valanda atėjo į Ameriką su Naujuoju kursu, 1933 m., ką tik inauguruotas Franklinas D. Ruzveltas (Franklin D. Roosevelt) oficialiai pripažino žudikišką Josifo Stalino režimą teisėta Rusijos vadovaujamos SSRS vyriausybe.

FDR asmeniškai susitiko su Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministru Maksimu Litvinovu, nors Holodomoras, priverstinis Ukrainos valstiečių ir smulkiųjų ūkininkų, kulakų ir jų šeimų marinimas badu, buvo toli pažengęs.

Maskvoje dirbęs "New York Times" reporteris Walteris Duranty gavo Pulitzerio premiją už šio amžiaus nusikaltimo, kurio metu žuvo apie 4 mln. žmonių, nuslėpimą.

Klausimas lieka atviras: Kada Rusijos ir Ukrainos santykiai tapo tokiu gyvybiškai svarbiu JAV klausimu, kad dėl jo rizikuotume karu, galbūt branduoliniu karu, su Rusija?

Kaip mes čia atsidūrėme?

Mes čia atsidūrėme pasinaudoję savo pergale Šaltajame kare ir pasinaudoję galimybe perkelti NATO, mūsų Šaltojo karo aljansą, į tuziną Vidurio ir Rytų Europos šalių iki pat Rusijos sienų. Tada į NATO pradėjome įtraukti Ukrainą, senąją Sovietų Sąjungos respubliką, turinčią ilgiausią ir giliausią istoriją su motina Rusija.

Taigi, nors Putinas pradėjo šį karą, JAV paruošė jam dirvą.

Savo karinį aljansą, NATO, įkurtą 1949 m., kad sulaikytų Rusiją ir, jei prireiktų, su ja kovotų, mes stūmėme už 1 000 mylių į rytus, tiesiai Rusijai į veidą.

1930 m. Didžiosios Britanijos ledi Astor buvo paklausta, ar žino, kur gimė Hitleris, ji atsakė: "Versalyje".

1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje, kurioje buvo pasirašyta Versalio sutartis, milijonai germanų tautų ir jų apgyvendintos žemės buvo atplėštos nuo vokiečių valdžios ir paskirstytos pusšimčiui Europos tautų.

Kai atsistosime ant kojų, atsiimsime viską, ką praradome, - sakė Vokietijos generalinio štabo generolas Hansas von Seecktas.

Girdime perspėjimus, kad jei Rusija Ukrainoje panaudos cheminį ginklą, NATO reaguos karinėmis priemonėmis. Tačiau jei nė vienas NATO sąjungininkas nebus užpultas, kodėl NATO turėtų reaguoti į Rusijos puolimą Ukrainoje?

Nors šiandien cheminiai ginklai uždrausti, juos naudojo visi pagrindiniai Pirmojo pasaulinio karo dalyviai, įskaitant amerikiečius.

Kalbant apie atominius ginklus, juos naudojo tik amerikiečiai.

Ir nors mes neįvedėme miestų bombardavimo - tai darė britai ir vokiečiai - mes ištobulinome tokių miestų kaip Kelnas, Hamburgas, Berlynas, Drezdenas ir Tokijas kiliminį bombardavimą.

Ukrainos karas, vykstantis jau mėnesį, parodė branduolinių ginklų naudingumą. Įtikinamas Putino grasinimas juos panaudoti privertė JAV ir NATO kategoriškai atmesti Kijevo prašymą įvesti virš Ukrainos neskraidymo zoną.

Ir kadangi Rusijos grasinimas panaudoti branduolinius ginklus atgrasė NATO nuo intervencijos Ukrainos pusėje šiame kare, kitos valstybės nepraleis šios žinios pro ausis: Branduolinių ginklų turėjimas gali atgrasyti net didžiausias branduolines galybes.

Kuo ilgiau tęsis šis karas, tuo didesnės bus visų pusių kančios ir nuostoliai. Tūkstančiai Ukrainos karių ir civilių jau žuvo, 10 mln. žmonių buvo išvaryti iš savo namų, trečdalis jų pabėgo į kaimynines Rytų Europos valstybes.

Kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnė tikimybė, kad Putinas griebsis beatodairiško bombardavimo ir apšaudymo, kad sunaikintų pasipriešinimą, ir tuo didesnė tikimybė, kad karas išsiplės į NATO Europą.

Tuo tarpu saugioje Amerikos tėvynėje, už 5000 mylių nuo Kijevo, netrūksta užsienio politikos mokslininkų, mušančių būgnus už "pergalę" prieš V. Putino Rusiją ir pasiryžusių kovoti, kad ta pergalė būtų pasiekta - iki paskutinio ukrainiečio.

Šaltinis:

https://www.zerohedge.com/geopolitical/buchanan-victory-ukraine-worth-risking-nuclear-war

https://buchanan.org/blog/is-victory-for-ukraine-worth-risking-nuclear-war-159211