Tai kaip ten su tom dujom?
Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/tai-... 2022-04-06 16:43:00, skaitė 565, komentavo 27
Pradėkime nuo gudrių Estų. Esati turi savų gudrybių, dėl kurių dabar gali nepirkti rusiškų dujų tiesiogiai. Šalyje yra gana diversifikuota energetikos sistema. Estija gali pirkti rusiškas dujas tranzitu per Suomiją. Tarp šalių nutiestas jūrinis dujotiekis „Balticconnector“, kuris leidžia dujas tiekti tiek viena, tiek kita kryptimi, atsižvelgiant į rinkos sąlygas.
Pasirodo, viešas pirkimų iš „Gazprom“ nutraukimas gali lemti tai, kad Estija ir toliau tęs rusiškų dujų vartojimą, įsigydama jas per tarpininkus Suomijoje. Tai lems energijos kainų kilimą Estijos vartotojams, tačiau dabartinėje situacijoje Estijos vadovybė gali sutikti mokėti, kad tik nebūtų priversta realiai atsisakyti rusiškos kilmės dujų vartojimo.
Ar pavyks Lietuvai suvaidinti „patriotę“?
Lietuva turi SGD terminalą Klaipėdoje, galintį priimti 3,75 mlrd. kubinių metrų. Įprastai jis pusiau pilnas: nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos iki 2021 metų rugsėjo 30 dienos jis priėmė 1,73 mlrd. kubinių metrų. 2019 ir 2020 metais „Gazprom“ Lietuvai tiekė po 0,9 mlrd. kubinių metrų. Tai yra, Lietuva gali visiškai atsisakyti rusiškų dujotiekio dujų.
Tačiau šiuo atveju dujų trūkumas Europos rinkoje dar labiau padidės, ir SGD dar labiau brangs. Be to, pastaraisiais metais Lietuva pirko SGD ir iš Rusijos Vysocko, nes jos buvo naudingiausios kainos atžvilgiu.
Lietuvos politikai atsisako tiek dujotiekio dujų, tiek SGD iš Rusijos. Įdomu tai, kad oficialiame Lietuvos energetikos ministerijos pranešime teigiama, kad jei neužteks dujų iš Klaipėdos SGD terminalo, žaliavos bus perkamos iš Latvijos. O į Latviją jos, kaip mes jau išsiaiškinome, greičiausiai atkeliaus iš Rusijos.
Skandalas: Latvija „spjovė“ Lietuvai į veidą
Taigi, jokio vieningo fronto prieš rusiškų dujų pirkimą Baltijos šalyse nėra. Latvija faktiškai patvirtino, kad pirks ir toliau, tačiau vėliau, Estija tyli, tačiau turi galimybę pirkti rusiškas dujas per Suomiją, o Lietuva nusprendė paaukoti savo ekonomiką ir padidinti brangių SGD pirkimus.
Pažymėtina ir tai, kad bendra Baltijos šalių dujų pirkimo apimtis iš Rusijos yra nedidelė.
2020 metais Lietuva iš „Gazprom“ nupirko 0,9 mlrd. kubinių metrų, o jei atsižvelgtume į SGD tiekimą, tai bendras rusiškų dujų kiekis yra apie 1 milijardą kubinių metrų.
Latvija iš „Gazprom“ įsigijo 1,6 mlrd. kubinių metrų, Estija — 0,3 mlrd. kubinių metrų. Iš viso — apie 2,9 milijardo kubinių metrų.
Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos dujotiekio dujų eksportas į Europą (be Turkijos) 2021 metais siekė apie 150 mlrd. kubinių metrų, tuomet net visiškas Baltijos šalių atsisakymas pirkti dujas iš Rusijos reikšmingai nepaveiks Rusijos ekonomikos, ir juo labiau neprivers keisti užsienio politikos.
BV inf.