Apmusijusi Vilniaus mero R.Šimašiaus fortūna

Autorius: Olava Strikulienė, „Respublikos“ žurnalistė Šaltinis: https://www.respublika.lt/lt/n... 2022-04-11 14:22:00, skaitė 170, komentavo 3

Savaitės akiratyje - jau dvi kadencijas dėl šalies sostinės gerovės besistengiantis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, kurio reitingai nudardėjo žemyn. Matyt, nujausdamas šitai, jis jau anksčiau buvo pranešęs, jog 2023-iaisiais mero rinkimuose nedalyvaus. Apklausos rodo, kad laimėti trečią kadenciją dabartinis sostinės vadovas šansų turėtų nedaug.

2019 m. antrajame Vilniaus mero rinkimų ture už R.Šimašių balsavo 119 842 vilniečiai, tai yra 60,38 proc. atvykusiųjų balsuoti. O už pagrindinį R.Šimašiaus konkurentą Artūrą Zuoką tąkart balsavo 76 410 vilniečių (38,5 proc. balsavusiųjų).

2015-aisiais, kai R.Šimašius pirmą kartą dalyvavo mero rinkimuose, už jį antrame ture balsavo 116 178 vilniečiai (61,95 proc.), o už A.Zuoką - 39 970 asmenų (36,84 proc.).

Tad dveji rinkimų rezultatai rodo, kad 2019 m. vilniečiai buvo aktyvesni - balsavusių buvo daugiau, tačiau tarp R.Šimašiaus ir A.Zuoko išliko maždaug tas pats atotrūkis.

Bet paskutinės „Baltijos tyrimų" apklausos rodo ką kita: jei dabar vyktų antrasis Vilniaus mero rinkimų turas, didesnio vilniečių palaikymo sulauktų ne R.Šimašius, bet A.Zuokas.

O kodėl? Juk R.Šimašius neturi nei asmeninių verslų Rusijoje, nei gali pasigirti administratoriumi, įtariamu paėmus bene didžiausią šalyje kyšį. Tad kodėl Vilnius nusivylė R.Šimašiumi? Smulkiau galėtų atsakyti tik patys vilniečiai, todėl, nors Vilnius ir yra mano gimtasis miestas, verčiau kelsiu klausimą - kodėl Lietuva nusivylė R.Šimašiumi. Nes šį politiką - buvusį teisingumo ministrą, Seimo narį, Liberalų Sąjūdžio narį, vieną iš Laisvės partijos kūrėjų būtų banalu sutapatinti tik su Vilniumi.

Universalieji priekaištai

Galvojant grynai savivaldybiškai, beveik visų didžiųjų miestų savivaldybių gyventojai yra nepatenkinti per dideliais komunaliniais mokesčiais, per didelėmis šildymo kainomis, parkų, gatvių medžių kirtimu, gatvių duobėmis, išsikilnojusiais šaligatviais, automobilių spūstimis piko valandomis. Dar nepatenkinti, jog sunku parkuoti automobilius, vasarą tvyro smogas, o žiemą keliuose per daug druskos. Dar pikta, jog prastai valomi šaligatviai, apšnerkštos upių pakrantės, per garsiai daugiabučiuose už sienos groja kaimyno radijas, vėl pakilo dešros kaina, per retai išvežami šiukšlių konteineriai, jaunimas nepagarbus, senimas - irzlus, miesto transportas - per lėtas ir per retas, todėl nepatogus, poliklinikose - eilės, automobiliai važiuodami taškosi...

Ir iš viso, KUR ŽIŪRI X MIESTO MERAS?! Į „X" galima įrašyti bet kokį didesnį Lietuvos miestą. O Vilnių - labiausiai. Nes kuo didesnis miestas, tuo daugiau jame kamščių, gatvių, parkų, šaligatvių, automobilių ir gyventojų. O kuo daugiau gyventojų, tuo daugiau ir burnų, kurios piktinasi. Kojų, kurios žiemą gatvėse slysta. O kuo daugiau gatvių, tuo daugiau jose ir duobių. Tad, galvojant visiškai objektyviai, visi didžiųjų miestų gyventojai linkę murmėti tas pačias murmeles. Ir tas murmesys sėkmingiau užblokuojamas tik vykusiais viešaisiais ryšiais.

Pvz., iškabinant stendus su šypsenėlėmis: „Atsiprašome už laikinus nepatogumus. X tvarkosi." Na, ir prisodini, kur tik papuola, gėlyčių. Kad pakeltum kritikams nuotaiką. Tad tai, dėl ko ant R.Šimašiaus burnoja vilniečiai, turbūt yra mažiausi jo „nusikaltimai".

Esminiai priekaištai

Nes vilniečius R.Šimašiaus veikloje domina tik tai, kas domina visą Lietuvą. Tad, žiūrėdamas į jo veiklą iš valstybės perspektyvos, matai tendencingą Lietuvos istorijos nesupratimą. Matyt, mero gimtojoje Tauragėje sovietiniais metais trūko Lietuvos istorikų. Žmogus, taip paniekinęs pirmąjį Lietuvos savanorį Kazį Škirpą (1895-1979), ištrynęs jo vardą iš alėjos pavadinimo, paniekinęs Joną Noreiką-Generolą Vėtrą (1910-1947), kažin ar sužavėjo tuos vilniečius, kurie apie Lietuvos istoriją nuraukia daug daugiau ir dramatiškiau nei R.Šimašius.

Pavojinga taip bravūriškai savivaliauti. Tampi sovietinės propagandos skleidėju. Net ir tuo atveju, jei tam pritaria dalis istoriškai nesusitupėjusių. Juolab kai karas Ukrainoje rodo, kaip lengva okupantams apšaukti savo Tėvynę ginančius herojus naciais.

Antras smūgis R.Šimašiaus, kaip išmintingo politiko, reputacijai, - Lukiškių aikštės pavertimas pliažu. Taip galima paversti pliažais ir miestų kapines, bažnyčias. Tik gaila, kad paminklai trukdo. Nuogaliai pliažinėtojai nusibalnotų šonus.

Trečias smūgis į R.Šimašiaus reputaciją - Žaliojo tilto instaliacijos, kai nuimtų skulptūrų vietose buvo pastatyti metaliniai karkasai už 18,5 tūkst. eurų. Matyt, manoma, kad viešieji ryšiai tik tada sėkmingi, kai jie visuomenę šokiruoja, suerzina. Nejau galvojama, kad kuo daugiau visuomenėje erzelio, tuo populiaresnis tampa R.Šimašius?

Muilo operos priekaištai

Ketvirtas smūgis į R.Šimašiaus reputaciją - ne tiek trečios vedybos, kiek antrosios žmonos vieši įrašai feisbuke: „Tai ne mano pasaulis. Tai melo, išdavysčių ir apgavysčių pasaulis"; „Prieš dvejus metus karantinu prasidėjo artimo žmogaus didžiausio laipsnio išdavystės papipirintas (...)."

Oponentai akcentuoja trečiosios R.Šimašiaus žmonos profesiją bei laimėtus architektūros projektus. Bet ne, Vilniaus gyventojams tas mažiausiai rūpi. Iš tokio scenarijaus populiaraus serialo nesudurstysi. O šit paliktosios žmonos jausmai dar ir kaip rūpi.

R.Šimašius linkęs žavėti viešaisiais ryšiais. Beje, tokį polinkį turi ir A.Zuokas, todėl R.Šimašius nėra originalus. Ir A.Zuokas būtų perkrikštijęs gatvę, kurioje įsikūrusi Rusijos ambasada, į Ukrainos didvyrių gatvę. Ir A.Zuokui būtų kilusi mintis pastatyti rodyklę, jog iki Kremliaus okupuoto Minsko yra 187 km. O pabaigai pateiksiu pavyzdį.

„Pilietiškumas"

2010 m. Alytaus rajono keliu vinguriuoja keturratis, iš pažiūros vairuojamas neblaivaus motociklininko. Iš paskos automobiliu iš savo sodybos Trakų rajone važiuoja teisingumo ministras R.Šimašius. Lėtai važiuoja, nes zigzagais vingiuojantį motociklą lenkti rizikinga. Tačiau teisingumo ministrui, nesvarbu, jog atostogauja, nešovė teisinga mintis paskambinti į Alytaus rajono policiją. Ir teisingai pranešti apie, tikėtina, neblaivų vairuotoją.

Gal tada keturratį motociklą vairavęs Andrius Ūsas būtų likęs gyvas? Kas žino. Bet ką atskleidžia šis įvykis? Kokį viešųjų ryšių stebuklą? Ogi jokio! Tik asmeninį abejingumą - „ne mano kiaulės - ne mano pupos". Kam stengtis, jei teisingumo ministro nelydi jį šlovinanti palyda ir nefiksuoja jo pilietinės pozicijos su vaizdo kameromis? O šit jei fiksuotų, R.Šimašius galbūt būtų apklijavęs savo automobilį plakatukais - „Vairuotojai! Iki artimiausios išblaivinimo įstaigos - 1,5 km!" Gal net sukvietęs jam prijaučiančius „popsininkus" ir prie kelio surengęs koncertą.

Visuomenė gauna aiškų signalą, kad šis žmogus asmeniniame gyvenime yra linkęs išduoti. Taip pat linkęs visuomenę provokuoti, paerzinti. Su jam būdinga šypsenėle. O kas R.Šimašiuje yra ne kažkoks „linkęs-nelinkęs", „galbūt- turbūt" tipas, bet iš tiesų tikras R.Šimašius?