Amerika: vakar buvo Džordžas Floidas, šiandien - Ukraina

Autorius: Valdas Anelauskas Šaltinis: https://www.respublika.lt/lt/n... 2022-04-11 14:12:00, skaitė 288, komentavo 7

Amerika: vakar buvo Džordžas Floidas, šiandien - Ukraina

Nors karinis konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos tęsiasi dar tik pusantro mėnesio, bet daugelis net per šį, palyginti trumpą, laiką jau, atrodo, suspėjo visai iš proto išsikraustyti. Vaizdas dabar toks, lyg tas baisusis koronavirusas ir iš tikrųjų būtų didelei daliai žmonių smegenis galutinai pažeidęs...

Kas yra liūdniausia, kad dabar žmonės dėl Ukrainos susipriešins gal net labiau negu dėl pandemijos. Vienas pažįstamas lietuvis, gyvenantis čia, Amerikoje, anądien pasiskundė, kad jo žmona, skirtingai nei jis pats, žiūri į Ukrainos įvykius. Na, tai ką, sako, negi dabar, jau nugyvenus 25 metus kartu, reikės dėl to skirtis?..

Žmogus, aišku, tik juokauja, klausimas grynai retorinis. Bet juk daugybė šeimų susipyko, pavyzdžiui, vien tik išsiskyrus nuomonėms dėl „kovido" ir vakcinų. Vaikai nutraukia ryšius su tėvais, o tėvai su vaikais, suiro ryšiai net pačių artimiausių giminių... Apie tokius atvejus esu daug kartų pastaruoju metu girdėjęs. Na, o ką jau kalbėt apie nutrūkusias draugystes.

Kas dabar Lietuvoje dedasi, man išvis protu nesuvokiama. Girdėjau, jog net Rusijos televizijos sporto kanalai internete užblokuoti. Žodžiu, maždaug, kaip bitlai kadaise dainavo „Back in the USSR". Dabartiniams Lietuvos disidentams turbūt vėl, kaip anais laikais, teks ant stogų su radijo imtuvais sėdėt, kad per trukdymus kokį „balsą iš anapus" išgirstų. Tik dabar jau iš kitos pusės...

Pas mus čia, Amerikoje, dėl karo Ukrainoje irgi, sakyčiau, - totalinis išprotėjimas. Galima būtų gal net pavadint tai beprotybės viršūne. Nors sakoma, kad žmonių kvailumui ribų nėra, bet valdžios, ypač pas mus - Oregone, kvailumas išties beribis... Uždraudė net rusišką degtinę! Tarp jų net ir įžymiąją „Stolichnaya", kuri iš tiesų gaminama Latvijoje, o Rusija dabar su ja neturi nieko bendra.

Kadaise, žlugus SSRS, ta įžymioji degtinės rūšis buvo „prichvatizuota" ir dabar ją gamina kažkoks iš Rusijos pabėgęs oligarchas Šefleris. Beje, prieš dešimt metų „Stolichnaya" jau turėjo čia problemų su „vaivorykštine" publika, kuri San Fransiske ir Niujorke viešai išliedavo tą degtinę ant gatvių, šitaip neva palaikydama saviškius Rusijoje, kuriems, jų manymu, ten labai sunku gyventi. Tačiau paskui paaiškėjo, kad „Stolichnaya" ir Rusija - du visiškai skirtingi dalykai.

Norint tą įrodyt ne tik žodžiais, bet ir darbais, pasirodė net specialūs „vaivorykštiniai" degtinės „Stolichnaya" buteliai, o ant vaivorykštinių vėliavų, kuriomis per homoseksualistų paradus mojuoja jų dalyviai, buvo užrašyta „Stoli". Prieš keletą savaičių degtinės pavadinimas buvo pakeistas - iš „Stolichnaya" ji tapo būtent „Stoli". Bet vis tiek, kaip matome, net ir „vaivorykštinę Stoli" dabar kažkodėl boikotuoja.

„Rusišką" degtinę iš prekybos išėmė, užtat rusiškų (pagamintų Tuloje) šovinių šiandien nusipirkau net dešimt dėžučių. Ir pardavinėja juos čia netgi su labai gera nuolaida!..

Na, degtinės boikotas - smulkmena. O štai anądien čia jau daug metų gyvenanti viena mūsų pažįstama rusė skundėsi, kad vietiniai ukrainiečiai (tokie pat, kaip ir ji, emigrantai) ją dabar tiesiog terorizuoja, kasdien skambina, el.laiškus rašo, grasina, reikalauja, kad ji atsiprašytų ir atgailautų. Bijo moteriškė, kad gali naktį ateit ir net nužudyt. Šiandien ji vėl mums paskambino ir sakė, kad... gavo šaukimą kitą savaitę atvykti į FTB, į apklausą.

Pasirodo, čionykščiai ukrainiečiai ją melagingai apskundė, kad ji, atseit, esanti... Rusijos agentė! Žodžiu, štai tokios tokelės! Pasisiūliau eiti kartu, bet ji sakė, kad eis su dukra, o paskui mums būtinai apie viską papasakos.

Manau, kad čia dar tik pradžia. Ne be reikalo aš pandemijos metu vis sakydavau, jog tai buvo dar tik „žiedeliai", o „uogelės prinoks" netolimoje ateityje... Na, ta ateitis matyt jau ir atėjo...

Žodžiu, dabar visur vyksta totalus psichologinis karas. Tik čia, Amerikoje, jis pasireiškia ne iš valdžios pusės, o labiau primityvia čionykščių Ukrainos rėmėjų agresija, kurią dabar jie nukreipė prieš visa, kas susiję su Rusija ar čionykščiais rusais. Girdėjau, nukentėjo net Niujorko įžymusis restoranas „Russian Tea Room".

Šiandien man draugas pasakojo, kad didžiausiame mūsų valstijos mieste Portlande kažkokia rusų parduotuvė irgi buvo suniokota. Todėl, kad pavadinimas - „Moscow Night". Bet paskui paaiškėjo, kad jos savininkai yra... ukrainiečiai. Taigi ir vėl išėjo panašiai kaip su ta „Stolichnaya" degtine... Čia kažkas labai panašaus į pogromus, vykusius užpernai, kai „blekmateriai" viską iš eilės niokojo, miestus griovė (Portlando centras atrodė kaip dabar Mariupolis), degino net ir Oregono miškus. Tik dabar tai nukreipta jau ne prieš policiją ar rasizmą, o prieš Rusiją ir rusus.

Dar mūsų mieste pastebėjau, kad tarp amerikiečių pačiais didžiausiais Ukrainos fanatais ir yra tie patys, kurie užpernai lygiai taip pat rėmė „Black Lives Matter" riaušininkus. Būtent kairuoliai liberalai. Tačiau tai kur kas mažiau pastebima tarp dešinės pakraipos amerikiečių, jau nekalbant apie paprastus žmones, kurių dauguma išvis apolitiški. Kaimynystėje esančiame Springfildo miestelyje, kaip jau esu minėjęs, yra ukrainiečių unitų bažnyčia, o kelios gatvės aplink ją netgi turi ukrainietiškus pavadinimus.

Todėl ir man buvo smalsu pamatyti, kaip ten viskas dabar atrodo, galbūt prie kiekvieno namo plevėsuoja Ukrainos vėliava ir pilna plakatų „Слава Україні! Героям слава!" („Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!"). Anądien nusprendžiau eiti tomis gatvėmis ir pažiūrėt. Na, ir ką gi? Pirmiausia nuėjau pačia ilgiausia - Poltavos - gatve.

Visiškai jokių Ukrainos palaikymo ženklų nesimatė. Prie vieno namo plevėsavo vaivorykštinė homoseksualistų vėliava. Kijevo, kaip ir Oksanos, gatvėje taip pat nieko nebuvo matyti. Nieko nepastebėjau apėjęs aplinkui visą ukrainiečių bažnyčios teritoriją. Nežinau, nesuprantu, kodėl šitaip yra, tačiau ukrainiečių kilmės amerikiečiai dėl karo tikrai nerengia demonstracijų.

Kita vertus, vienoje mūsų rajono gatvėje yra namas, prie kurio nuolat būna iškelta kokia nors vėliava. Tos vėliavos matomos iš toli, plevėsuoja ant aukšto stiebo, bet nė karto neteko matyt, kad ten kybotų JAV valstybinė vėliava. Dažniausiai kybo arba vaivorykštinė homoseksualistų, arba juoda su užrašu „Black Lives Matter", o kartais būna ir su marihuanos lapu. Na, o anądien, važiuodami pro tą namą, žiūrim, ant stiebo plevėsuoja... „žovto-blakitnas" („geltona-mėlyna") Ukrainos „praporas"!

Prieš porą dienų mūsų gatvėje nufotografavau dar ir kitą namą, kur viskas dar aiškiau matyti - lange puikuojasi BLM plakatas, o prie namo - Ukrainos vėliava.

Kokia išvada? Tada imi galvoti, kad visi tie leftistai liberalai, kas čia, Amerikoje, palaiko iškrypėlius, „blekmaterius", narkotikus, valkatas, dabar palaiko ir Ukrainą!

Tuo, beje, galėjau įsitikint ir pažiūrėjęs vaizdo įrašą iš neseniai čia pas mus mieste įvykusios demonstracijos Ukrainai palaikyti. Vis tos pačios savo teisumu įtikėjusios fizionomijos, kurios kadaise per mano paskaitas universitete triukšmaudavo, protestuodamos prieš mane. Galima sakyt, profesionalūs protestuotojai prieš viską, kas jiems atrodo „nepolitkorektiška", t.y. neatitinka jų partinės linijos. Tad Ukrainos ir Rusijos karinis konfliktas jiems jų BLM'ą bent kuriam laikui turbūt pakeis... Vis šiokia tokia šviežiena... Internete jau mačiau pasisakymus, kad Ukraina tapo „Black Lives Matter 2.0" ir kad Ukraina - tai šių dienų Džordžas Floidas!

Tad štai toks siurrealizmas šiandien Vakarų fronte.