Partijų reitingai - kaip orų prognozės

Autorius: Danas NAGELĖ Šaltinis: https://www.respublika.lt/lt/n... 2022-04-12 14:40:00, skaitė 190, komentavo 7

Nors sinoptikai žada lietų, kartais neiškrenta nė lašelis lietaus. Arba atvirkščiai. Lažybų kontoros dažnai favorite paskelbia vieną komandą, tačiau ši būna varžovo sutriuškinama. Panašiai yra ir su partijų reitingais - jie tokie „tikslūs", kaip kartais būna sinoptikų ar lažybų tarpininkų prognozės. Ypač tai atsiskleidė dviem apklausų bendrovėms paskelbus naujausius visuomenės apklausų rezultatus.

Tai pirmi ar treti?

LRT skelbia, kad kovą už konservatorius būtų balsavę 13,1 proc. apklausos dalyvių, vasarį tokių buvo 12 proc. Tokiu būdu konservatoriai iškopė į pirmą vietą pagal populiarumą. Tą esą atskleidė kovo 17-25 dienomis „Delfi" užsakymu bendrovės „Spinter" atlikta visuomenės apklausa (apklausti 1007 respondentai).

Tuo pačiu metu naujienų agentūra ELTA paskelbė, kad jos užsakymu „Baltijos tyrimų" atlikta apklausa (atlikta kovo 10-24 dienomis apklausiant 1000 Lietuvos gyventojų) atskleidė visiškai kitokias tendencijas: konservatorių populiarumas ne kilo, o krito - nuo 11,7 proc. vasarį iki 9,3 proc. kovą. Su tokiais reitingais jie - treti. Didžiuliai nesutapimai ir vertinant S.Skvernelio partijos reitingus. „Spinter" duomenimis, vasarį jie siekė 8,7 proc., kovą - 10,7 proc. (užkopė į antrą vietą iš trečios"), „Baltijos tyrimų" duomenimis, S.Skvernelio partiją vasarį palaikė 13,7 proc., kovą - 13,2 proc. respondentų (išliko pirmoje vietoje). Kaip matome, reitingų skirtumas tarp dviejų apklausų - kone 4 proc.

Remiasi palankesniais tyrimais

Politologas prof. Algis Krupavičius „Vakaro žinioms" sakė, kad tokia paklaida yra gerokai didesnė nei standartinė, kuri yra iki 3 proc. Tiesa, jis sako, kad skirtingų bendrovių apklausų rezultatai gali skirtis dėl metodikų. Pavyzdžiui, „Baltijos tyrimai" visus žmones apklausia „gyvai" (o taip, pasak profesoriaus, gaunami patikimesni duomenys), „Spinter" - pusę „gyvai", pusę - internetu.

Rezultatus gali iškreipti, ir jei vienai bendrovei didesnė dalis respondentų atsisakė užpildyti klausimyną - „neturėjo nuomonės".

„Bet kad partijų reitinguose yra sumaištis - akivaizdu. Nes atsirado S.Skvernelio partija vadinama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos". Todėl vyksta balsų persiskirstymas, jai perimant dalį socialdemokratų, „valstiečių", gal ir Darbo partijos rinkėjų.

Antras dalykas - valdančiųjų reitingai turėjo tendenciją mažėti, tačiau karas Ukrainoje yra veiksnys, padedantis trumpalaikėje distancijoje reitingus stabilizuoti. Tačiau tokia stabilizacija laiko prasme bus ribota", - paaiškino profesorius.

Pasak jo, visos partijos remiasi tais tyrimais, kurie yra joms palankesni.

„Bent viešai komentuoja tik palankius tyrimus. Aišku, neviešai protingi partijų vadovai analizuoja visus tyrimus ir bando išsiaiškinti skirtumus, pranašumus, bando išsiaiškinti skirtumų priežastis. Arba bent jau turėtų bandyti.

Deja, viešosios nuomonės tyrimuose turime ir sisteminių problemų. Pavyzdžiui, kai kurių partijų rinkėjų koncentracija yra didelė tam tikrose vietovėse. Geriausias pavyzdys - Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), turinti daugiausiai rinkėjų Vilniaus krašte. Tačiau vykdant apklausas respondentai parenkami proporcingai gyventojų skaičiui, nėra atitinkamai daugiau iš Vilniaus krašto. Todėl apklausų vykdytojai niekad nefiksuoja, kad LLRA gaus 4 ar 5 proc., nors per rinkimus būna būtent tokie rezultatai. Panašiai yra ir su liberaliomis partijomis, kurių rinkėjų koncentracija yra didžiausia miestuose", - atskleidė politologas.

Reitingai - ne panacėja

A.Krupavičiaus teigimu, nepaisant visko, apklausos yra per daug sureikšminamos, nors nėra panacėja.

„Į jas reikia žiūrėti kritiškai. Apklausos parodo tendencijas (kyla partijos populiarumas, ar krenta), tačiau neparodo tikslios situacijos, kuri politinė jėga konkrečiu metu turi didesnį palaikymą", - akcentavo profesorius.

Pasak jo, galima įtarti, kad rezultatai priklauso ir nuo apklausų užsakovų - apklausų vykdytojų prašoma taip sudėlioti klausimyną, jog jį užpildžiusieji teigiamiau įvertintų partijas, kurioms patys užsakovai yra palankūs. Tačiau abejoja, ar rimtos kompanijos rizikuotų savo prestižu, nes politinius reitingus skelbiančios bendrovės vykdo ir rinkos tyrimus, tad gautų mažiau užsakymų: jei metodiką pritaikytų tam tikrai partijai, su tokia pačia metodika iškreiptų rinkos tyrimų rezultatus.

„Aišku, į apklausą galima įdėti tam tikrų neviešų klausimų, kurių pagalba būtų galima suformuoti tendencingus, tam tikrai partijai palankesnius, rezultatus. Tų būdų tikrai yra. Bent jau istoriškai tikrai surastume pavyzdžių, kai šališkumo, tendencingumo elementų pasitaikydavo", - sakė A.Krupavičius.

„Tylos laikotarpis"

Politologas atkreipia dėmesį, kai kai kuriose demokratinėse valstybėse bent jau mėnesį prieš rinkimus draudžiama skelbti partijų reitingus. Nes rinkėjai, matydami, kad reitingai nežada nieko gero jų palaikomai partijai, renkasi geriausią variantą ir blogiausių.

„Aišku, nuomonės tyrimai didele dalimi formuoja rinkėjų, ypač svyruojančių, pasirinkimą. Nors kai po rinkimų paklausia, ar reitingai buvo svarbūs, 95 iš 100 tikina, esą į reitingus nežiūrėjo. Skirtingos šalys turi skirtingas praktikas, tačiau draudimas skelbti reitingus yra maždaug mėnuo iki rinkimų. Manau, kad mėnesio ar net dviejų mėnesių „tylos laikotarpio" gal ir reikėtų. Juolab kad prieš rinkimus staiga pasirodo kompanijos, kurios prieš tai jokių apklausų bent viešai nevykdė. O paskui tokių kompanijų tyrimų duomenimis partijos rikiuojamos pagal eiliškumą, kam su kuo reikės dalyvauti debatuose, arba atrenkama, kam reikės dalyvauti debatuose. Todėl „tylos laikotarpio" reikia. Bet nemanau, kad ilgo, tikrai ne pusmečio", - sakė A.Krupavičius.

„Tylos laikotarpio", pasak jo, reikia ir todėl, kad partijos būtų aktyvesnės, siūlydamos rimtas rinkimines nuostatas rinkimų kampanijos metu.

„Dabar nei politikai, nei rinkėjai nėra suinteresuoti idėjų konkurencija, todėl ji iš esmės ir nevyksta.

Ką girdėjome prieš paskutinius Seimo rinkimus? Apie narkotikų dekriminalizavimą, apie pliažą Lukiškių aikštėje. Ar tame yra gili politinė potekstė? Kur esminės idėjos, dėl kurių būsimus 4 metus turi gyventi Lietuva? Idėjų skurdas yra ir dėl to, kad partijos žino savo reitingus, todėl neturi stimulo stengtis", - reziumavo prof. A.Krupavičius.