Naujoji Helsinkio grupė reikalauja didinti minimalią algą

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2022/04/21/na... 2022-04-22 18:19:00, skaitė 282, komentavo 7

Naujoji Helsinkio grupė, susibūrusi ginti žmogaus teisių, priėmė ir išplatino kreipimąsi į Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę, reikalaudama užtikrinti teisėtus darbuotojų interesus.

Kreipimesi atkreipiamas dėmesys, jog 2020 m. duomenimis absoliutaus skurdo riba Lietuvoje buvo 540 eurų šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų. Skurdo rizikos riba tokiai šeimai tų pačių metų duomenimis – 797 eurų. Pažymima, jog dviejų vaikų šeima palaiko minimalų Lietuvos piliečių gimstamumo balansą. Augant kainoms tokia riba turėtų būti dar aukštesnė.

Tuo tarpu minimali alga šių metų duomenimis yra 730 eurų. Taigi, mažesnė, nei būtina palaikyti Lietuvos gimstamumui bent išsaugant esamą gyventojų skaičių, atmetant praradimus dėl emigracijos. 1/4 Lietuvos piliečių nuo Nepriklausomybės atkūrimo paliko Lietuvą, daugelis jų – ieškodamiesi orumą ir saugumą užtikrinančių darbo užmokesčių ir sąlygų.

Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos 23-asis straipsnis užtikrina kiekvieno žmogaus teisę į tinkamas ir teisingas darbo sąlygas, kas apima ir teisingą darbo užmokestį. Pagal BVP vienam gyventojui Lietuva užpraeitų metų duomenimis gavo 87 procentus Europos Sąjungos vidurkio, o pagal MMA (minimalią mėnesinę algą) praeitų metų duomenimis – tik 66 procentus Europos Sąjungos vidurkio.

Šiame kontekste darbdavių apgailestavimai dėl mažo darbo našumo ir neva dėl to menkų algų darbuotojams skamba arba naiviai, arba veidmainiškai. Maža to, atnaujintas Darbo kodeksas suteikia teisę darbdaviams atleisti darbuotoją pagal savo įgeidį ir taip palikti jį be darbo ir be pajamų. Čia pat darbdavių organizacijos reikalauja įsivežti pigesnės darbo jėgos iš užsienio, kai pačioje Lietuvoje bedarbystė praeitų metų duomenimis sudarė apie 15 procentų nuo visų Lietuvos gyventojų.

Šiuo metu Vyriausybė teikia Seimui Užimtumo įstatymo pakeitimus, kuriuose numatyta antikonstitucinė privilegijų sistema, skirta darbuotojams iš užsienio Lietuvos piliečių sąskaita – valstybinės išmokos. Jei tokie įstatymo pakeitimai būtų priimti, tai būtų įteisinta diskriminacija, o kartu – sukelta paskata ksenofobijai. Ypač pavojinga tai, jog vis daugiau lietuvių gali pradėti priešiškai vertinti ir nuo karo bėgančius ukrainiečius, o to pasekmė gali būti augantis pritarimas priešiškai Rusijos politikai.

Naujoji Helsinkio grupė reikalauja:

1. Dvigubinti minimalią algą, sudarant sąlygas dirbantiems Lietuvos piliečiams išlaikyti gausesnes, nei vieno vaiko šeimas, arba bent sulyginti MMA vidurkį su BVP vidurkiu.
2. Keisti Darbo kodeksą, panaikinant galimybę atleisti gerai dirbančius darbuotojus kitais motyvais, nei įmonės pelno ir pajamų mažėjimas, dėl ko būtų racionalu mažinti darbo etatus.
3. Atsisakyti Lietuvos piliečius kiršinančių ir diskriminuojančių Užimtumo įstatymo pataisų.

Žmogus teisių gynėjai pranešė, kad jau gavo atsakymą iš Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų ir laukia atsako ir iš Prezidentūros. Koke tie atsakymai kol kas neskelbiama.

Naująją Helsinkio grupę perai metų rudenį  įkūrė grupė visuomenininkų, siekdami pasipriešinti antidemokratiniams procesams Lietuvoje ir pasaulyje, Lietuvos piliečių konstitucinėms teisėms ginti.

Šios visuomeninės grupės steigėjais tapo hum. m. dr., kultūros istorikė, publicistė Rasa Čepaitienė, teisės filosofas, profesorius Saulius Arlauskas, istorikas hum. m. dr. Tomas Baranauskas, humanitarinių mokslų daktarė, Kovo 11-osios akto signataras profesorius Bronius Genzelis, akademikas Romualdas Grigas, poetė ir literatūros kritikė Erika Drungytė, publicistė, menininkė Jurga Karčiauskaitė-Lago, politologas  Marius Kundrotas, hab. socialinių mokslų daktaras Gediminas Merkys, publicistė, humanitarinių mokslų daktarė, filosofė Nida Vasiliauskaitė.