Autorius: propatria.lt Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2022-04-24 18:07:00, skaitė 514, komentavo 8
Jo teigimu, „Patreon“ vieną dieną tiesiog informavo, kad „Pro Patria“ paskyra uždaroma dėl „bendruomenės taisyklių neapykantos kalbos klausimu pažeidimų“. Platforma atsisakė pateikti bet kokius „neapykantos kalbos“ pavyzdžius organizacijos kuriamose laidose, tad nėra ir galimybės apeliuoti, diskutuoti apie kaltinimų pagrįstumą. V. Sinicos nuomone, „neapykantos kalbos“ negalėjo būti bent dėl dviejų priežasčių.
„Pirma, kaip žinome, Lietuvoje taip pat seniai galioja vadinamieji neapykantos kalbos įstatymai, o „Pro Patria“ per dešimt veiklos metų niekada nebuvo nei pripažinta kalta dėl jų pažeidimo, nei buvo pradėti tyrimai dėl tokių skundų mūsų adresu. Jei buvo skundų, jie atmesti. Lietuva yra ES šalis ir nėra jokio pagrindo galvoti, kad šios kairuoliškos normos mūsų šalyje ignoruojamos. Priešingai, daug žmonių nubausta pagal neapykantos kalbos straipsnius. Niekada dėl to problemų neturėjo „Pro Patria“.
Antra, Nors nepritariame išskirtinei atskirų visuomenės grupių apsaugai ar juo labiau žodžio laisvės ribojimams dėl kažkieno jausmų, tačiau patys sau keliame aukštus kultūros ir pagarbos standartus, todėl mūsų laidose niekada nebuvo įžeidinėjami jokie asmenys ar jų grupės, skatinamos patyčios ar susidorojimas.
Paprasčiausiai vadinamoji neapykantos kalba virto priemone faktiškai uždrausti bet kokį įvairių mažumų reikalavimams oponuojantį turinį. Jos pagalba siekiama varžyti pasisakymus prieš vienalytes „santuokas“, atviras sienas, multikultūralizmą ar – kadangi represijų sulaukėme karo fone – prieš tautine neapykanta dažnai kaltinančius prokremliškus asmenis“, - situaciją vertino Vytautas Sinica.
„Nors sveikiname aistringas diskusijas ir skirtingus požiūrius, neleidžiame kūrėjams propaguoti neigiamų stereotipų ar saugomas bendruomenes segreguojančio turinio. Kadangi jūs finansuojate tokio tipo turinį „Patreon“ platformoje, jūsų puslapis buvo pašalintas“, - rašoma „Patreon“ laiške.
„Suprantame, kad nesame nei pirmi, nei paskutiniai, patyrę tokio tipo cenzūrą, nors galbūt esame pirmieji, prie kurių turinio tikrai nebūtų galima prikibti pagal galiojančius Lietuvos įstatymus. „Patreon“ platformos Lietuvos įstatymai nevaržo, ji turi savo taisykles, tačiau ši situacija gali bent pasitarnauti kaip gera proga pradėti kalbėti apie žodžio laisvės situaciją internete ir svarstyti kaip apsaugoti piliečių galimybę reikšti skirtingus požiūrius, o kartu ir demokratinių debatų galimybes apskritai. Jau kurį laiką stebime nuolatines pastangas teisinėmis ir socialinio spaudimo priemonėmis suvaržyti bet kokį įvairių mažumų reikalavimams oponuojantį kalbėjimą, tačiau suprasti, kad tai iš tiesų vyksta ir gali paveikti gyvenimą Lietuvoje, visuomenė ima suprasti labai lėtai. Visai tikėtina, kad buvome pirmieji pradėję apie tai kalbėti. Simboliška, kad esame ir vieni pirmųjų, tiesiogiai nukentėjusių nuo „neapykantos kalba“ grįstos cenzūros sistemos. JAV ir Europos šalyse jau diskutuojama apie tai, kaip įstatymai priversti gerbti žodžio laisvę tose šalyse veikiančias platformas ir socialinius tinklus. Lietuva kaip visada vėluoja“, - platesnę problemą įžvelgė V. Sinica.