Nacionalinis susivienijimas. Dėl elektros tiekimo rinkos liberalizavimo ir neriboto elektros tiekėjų rėmimo

Autorius: ProPatria.lt Šaltinis: http://www.propatria.lt/2022/0... 2022-05-05 14:46:00, skaitė 479, komentavo 7

Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, Seimo Energetikos ir tvarios plėtros komisijai, Energetikos ministerijai, Užsienio reikalų ministerijai, Generaliniam prokurorui

Kreipimasis

2022 m. kovo 21 d politinė partija Nacionalinis susivienjimas paskelbė kreipimąsi dėl energetikos sektoriaus atsparumo ekstremalių situacijų atveju ir būtinybės atšaukti elektros tiekimo rinkos liberalizavimą. 

Kreipimesi buvo pabrėžta, kad dėl karo Ukrainoje sparčiai išaugus naftos, dujų ir elektros kainoms, jų stabilumo perspektyva tapo visiškai neaiški. Todėl valdžia ėmė svarstyti galimybę dar kartą atidėti minėtą elektros rinkos liberalizavimą. Tuo būdu politikai patvirtino, kad jų suplanuotas elektros tiekimo rinkos liberalizavimas nėra tvarus vartotojų aprūpinimo elektra būdas geopolitinių ir kitokių sukrėtimų sąlygomis. Jis nėra naudingas vartotojams,  yra nepateisinamas ekonominiu bei socialiniu požiūriu. 

Taip pat pažymėtina, kad Europos Sąjungos (ES) direktyva, reguliuojanti elektros rinkos liberalizavimą, nenumato papildomų finansinių paskatų vartotojams sudaryti sutartis su NET (Nepriklausomais elektros tiekėjais).

Atkreiptas dėmesys, kad  Lietuvos valdžiai besąlygiškai vykdant ES direktyvas, netgi savanoriškai griežtinant jų reikalavimus, ir dirbtinai kuriant ,,nepriklausomų“ elektros tiekėjų tinklą elektros brangimo išvakarėse, vartotojai kėlė klausimą, kodėl, dangstantis ,,laisvosios rinkos“ frazeologija ir nesant jokių prielaidų tikrai tiekėjų konkurencijai, buvo sukurtos sąlygos nekontroliuojamiems elektros perpardavinėtojams, kurie negali sumažinti elektros energijos kainų, parazituoti ir gauti viršpelnius vartotojų sąskaita. Klausta, kodėl papildomų intervencijų pagalba nemėginama nors kiek apriboti kainų augimą ekstremalių situacijų metu.  

Prasidėjus karui Ukrainoje, šis klausimas akivaizdžiai tapo ne tik esminiu iššūkiu šalies ekonominiam ir socialiniam stabilumui, bet ir fundamentalia nacionalinio saugumo problema.

Toliau minima, kad faktinės aplinkybės rodo, jog didėjant išorės ir vidaus grėsmėms valdžia nė nemėgina spręsti esminių energetikos sektoriaus problemų. Augant elektros kainoms ji nesiima jokių ryžtingesnių žingsnių padėčiai keisti, apsiribodama tik socialinių kompensacijų didinimu labiausiai socialiai pažeidžiamiems gyventojams. Kompensacijos pakeis valstybės ekonominę sąrangą ir deformuos mokesčių perskirstymą. Tuo tarpu mokesčių mokėtojų sąskaita energetikos rinkoje parazituojančios privataus kapitalo įmonės ir toliau žersis nepagrįstus viršpelnius iš skurstančių šalies gyventojų.

Nacionalinis susivienijimas minėtame kreipimesi reikalavo atšaukti bet kokius planus, taikant spaudimą aukštesnėmis elektros energijos kainomis, priversti individualius elektros vartotojus pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.  Raginta nedelsiant sudaryti galimybę grįžti pas visuomeninį elektros tiekėją verslo įmonėms ir privatiems vartotojams, kurie jau pasirinko nepriklausomą elektros tiekėją.

Deja, šie raginimai iki šiol ignoruojami, o 2022 m. kovo 31 d. Seimas atmetė Seimo grupės opozicijos narių siūlymus įgyvendinti aukščiau minėtą Nacionalinio susivienijimo reikalavimą.

Pažymėtina kad 2022 m. balandžio mėn. 1 d. Vyriausybė pateikė antiinfliacinių priemonių paketą, kuriuo siekiama amortizuoti prekių ir paslaugų brangimo poveikį. Jį paskelbiant Energetikos viceministrė Inga Žilienė informavo, jog elektros rinkos liberalizavimo etapo, kurio realizavimas yra numatytas iki šių metų liepos 1 d., nenumatoma atšaukti. Minėtame pakete yra siūlymas apriboti gyventojams ir iš dalies verslui maksimalias elektros ir dujų kainas, mokant 690 mln. EUR kompensacijas elektros tiekėjams tais atvejais, kai jų nustatytos kainos viršys maksimalias vartotojams nustatytas kainas. Šią priemonę Vyriausybės atstovai išsamiau pristate Seimo Energetikos ir tvarios plėtros komisijos posėdyje šių metų balandžio 8 d. ir gegužės 4 d. svarstant susijusius įstatymo pakeitimus. Papildomai viceministrė Inga Žilienė paminėjo, kad nustatyta nekompensuojama elektros energijos kaina vartotojams gali būti 23 cnt/kWh o papildoma kainos dalis būtų kompensuojama  tiekėjams. Šitaip nereguliuojamiems nepriklausomiems elektros tiekėjams (NET) sudaromos sąlygos didinti savo kainą vartotojams nesirūpinant, kad vartotojai gali pasirinkti kitą tiekėją. Nors, pristatant įstatymo pakeitimus, buvo kalbama apie NET kontrolę, kad jie negautų nepagrįstų viršpelnių, tačiau kaip pažymėjo Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos, kuriai įstatymo projekte numatoma pavesti vykdyti minėtą kontrolę, vadovas Renatas Pocius tarnyba neturi teisinių svertų įtakoti NET gaunamų viršpelnių kol jie turi nereguliuojamų tiekėjų statusą. Taip faktiškai yra pripažinta, kad būtinas visų tiekėjų reguliavimas, nors kita vertus politikai to negali įtvirtinti įstatyme, nes būtų sugriautas mitas apie tariamai efektyviai veikiančią laisvąją elektros tiekimo rinką. 

Vyriausybė ne tik nesiūlo stabdyti prievartinio elektros vartotojų „išvarymo“ pas parazituojančius NET. Pasiūlytas kainų vartotojams kompensavimo mechanizmas turi būti vertinamas kaip priemonė, skirta laikinai sušvelninti pagrįstą gyventojų pasipiktinimą dėl sąmoningai vykdomo jų skurdinimo imituojant akivaizdžiai negalintį būti naudingą vartotojams ir iš anksto pasmerktą žlugti elektros tiekimo sektoriaus privatizavimą. Jis liudija principinę Vyriausybės nuostatą ,,išlaisvinti“ valstybę nuo bet kokios atsakomybės už strategiškai svarbaus energetikos sektoriaus būklę ir atiduoti jo valdymą bei plėtrą tariamai ,,savaime susireguliuojančios laisvos rinkos jėgų“ nevaldomam ir neprognozuojam žaismui. Priimdama tokį sprendimą Vyriausybė vadovaujasi ideologine neoliberalizmo dogma, kad valstybė yra savaiminis blogis ir turi būti panaikinta paverčiant ją rinkos mechanizmais valdoma ūkinės veiklos teritorija. Šitaip valstybę ir jos paskirtį suvokianti Vyriausybė elgiasi ne kaip piliečių interesams atstovaujanti politinė vykdomoji valdžia, bet kaip Lietuvos ūkinės teritorijos  administratorė, savo svarbiausiu uždaviniu laikanti  šalies piliečių sąskaita nereguliuojamiems elektros tiekėjams užtikrinti  didžiules kompensacijas, kurios, tikėtina, leis gauti didžiulius viršpelnius. Šiomis aplinkybėmis vadinamoji elektros tiekimo „rinka“ tampa laisvosios rinkos parodija. Valstybę valdančių politikų siūlymai situacijoje, kai dėl vykstančio karo Ukrainoje sukeltos sumaišties energijos išteklių rinkoje reali elektros tiekėjų konkurencija, užtikrinanti vartotojams patrauklias kainas, apžvelgiamoje ateityje bus negalima net teoriškai, suteikia svarų pagrindą manyti, kad jokiais racionaliais ūkiniais ir finansiniais argumentais neparemtus Vyriausybės sprendimus lemia galimai nusikalstamas politikų ir privačių verslo struktūrų sandėris, turintis sąmoningo valstybės griovimo požymių.

Be to, minėtas elektros kainų apribojimas vartotojams yra ydingas: 

• Socialiniu aspektu, nes didesnę kompensuojamos paramos dalį neišvengiamai gaus labiau pasiturintys šalies gyventojai, kurie suvartoja daugiau energijos;

• Ekonominiu aspektu, nes juo bus vykdomas ekonomiškai nepagrįstas valstybės surenkamų lėšų perskirstymas ir galimai didinama valstybės skola;

• Geopolitiniu požiūriu, nes juo bus apribotos paskatos vartotojams taupyti elektros energijos ir gamtinių dujų vartojimą, keisti jį į alternatyvius šaltinius, taip netiesiogiai finansuojant pagrindinės dujų, naudojamų ES valstybėse šildymui ir elektros gamybai, tiekėjos Rusijos nusikalstamą agresiją Ukrainoje.

Nepaisant didžiulę grėsmę valstybei keliančio elektros kainų augimo politikai toliau priiminėja Lietuvos elektros vartotojams žalingus sprendimus vystant naujus elektros generavimo projektus šalyje. Nacionalinio susivienijimo Energetikos komiteto pirmininko Almanto Stankūno šių metų balandžio 7 d. tekste yra pateikiama informacija apie tai, kad 700 MW vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje investuotojas bus parenkamas ne pagal mažiausią visos pagamintos energijos supirkimo kainą, bet pagal mažiausią vienkartinę paramą investuotojui. Toks sprendimas yra žalingas Lietuvos elektros vartotojams, nes iš esmės neprisidės prie elektros kainų mažinimo, ir naudingas stambiems privatiems investuotojams, kurie galės tikėtis didžiulių viršpelnių parduodami elektros energiją biržoje už išaugusias elektros kainas. 

Nacionalinis susivienijimas pareiškia, kad nacionalinio saugumo, ekonominiu ir socialiniu požiūriu netinkamas energetikos sektorių veiklos reguliavimas didina kritines grėsmes mūsų valstybei ir galimai turi nusikalstamos veikos požymių. Todėl Nacionalinis susivienijimas reikalauja:

1. Atšaukti bet kokius planus, įskaitant spaudimą aukštesnėmis elektros energijos kainomis,  priversti individualius elektros vartotojus pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją (NET).  Nedelsiant sudaryti galimybę elektros vartotojams, kurie jau pasirinko nepriklausomą elektros tiekėją, grįžti pas visuomeninį elektros tiekėją.   

2. Atšaukti planus apriboti visiems vartotojams maksimalias visos sunaudotos elektros ir gamtinių dujų kainas, o šiai priemonei numatytus 690 mln. eurų panaudoti tikslinei mažesnes pajamas turinčių gyventojų ir smulkiojo bei vidutinio verslo paramai taip, kad būtų užtikrinta jų motyvacija taupyti ir investuoti į alternatyvias elektros energijos gamybos ir būstų šildymo šaltinius.

3. Teisėsaugos institucijoms atlikti antikorupcinį tyrimą dėl to kas ir dėl kokių motyvų pasiūlė kompensuoti elektros tiekėjams visas pajamas taikant aukštesnes negu nustatytos maksimalios kainos.

4. Nedelsiant pakeisti sprendimus dėl naujų elektros generavimo jėgainių vystymo taip, kad nauji projektai pirmiausia būtų skirti mažinti elektros energijos kainą Lietuvos vartotojams.

5. Matydami aklą valdžios vadovavimąsi neoliberalistinės ieologijos dogmomis ir beatodairišką pasiryžimą vykdyti jomis grindžiamas ES direktyvas net Lietuvos piliečių masinio skurdinimo ir valstybės silpninimo sąskaita dar kartą primygtinai reikalaujame iškelti ES lygmeniu klausimą dėl centralizuoto ir neveiksmingo (nelankstaus ir neefektyvaus) ekonomikos regulavimo panaikinimo, grąžinant valstybėms narėms ekonominį savarankiškumą, grindžiamą realaus subsidiarumo principu, kuris įgalintų tvarkyti šalių ūkius atsižvelgiat į realias ir besikeičiančias vietos sąlygas.

Nacionalinio susivienijimo valdyba