Prarasta Lietuvos galimybė
Autorius: TEISINGUMO AUŠRA Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/prar... 2022-05-07 15:56:00, skaitė 322, komentavo 8
Palankios starto sąlygos – taip buvo galima apibudinti Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimo galimybes prieš 30 metų. Kinija pripažino Lietuvą 1991 metų rugsėjo 7 d., šalys greitai nustatė diplomatinius santykius. Abi pusės buvo suinteresuotos visapusišku bendradarbiavimu; dvišaliai ryšiai lėtai, bet nuosekliai plėtojosi. Nuo 90-ųjų Lietuvos verslininkai Kinijoje supirkinėjo nemažą kiekį liaudyje populiarių prekių, kurios užpildydavo vietinę rinką. Kinų prekės domino ir Lietuvos gamybinį sektorių, buvo perkamos medžiagos, komponentai.
Savo ruožtu, lietuviai į Kiniją gabeno baldus, medieną, grūdus. Po ilgų derybų į Kiniją pradėta gausiai eksportuoti mėsos ir pieno produktus. Per paskutinius 25 metus Lietuvos eksporto į Kiniją vidutinis metinis augimo vidurkis sudarė 26 procentus: nuo 1.16 mln. dolerių 1995 metais iki 380 mln. 2020-aisiais. Lietuvos eksportas 2020 metais į Kiniją sudarė 1.14 procento viso Lietuvos eksporto.
Kinija matė geras perspektyvas bendradarbiauti su Lietuva globalaus Kinijos projekto „Viena juosta, vienas kelias“ rėmuose. Nes Lietuva visada buvo tranzitinė šalis tarp Rytų ir Vakarų su neužšąlančiu Klaipėdos uostu prie Baltijos jūros, su išvystytu geležinkelių ir autokelių tinklu. Realizuodamas savo projektą, Pekinas tikėjosi gauti Klaipėdos jūrų uosto kontrolinį akcijų paketą ( 50% ir daugiau ). Šis uostas buvo reikalinga Kinijos prekybos plėtojimui su Europos šalims. Lietuva galėjo tikėtis, jog Klaipėdos uosto bus modernizuotas kinų investicijų sąskaita.
Kinija ruošėsi eksportuoti per lietuvišką uostą ir tuos produktus, kuriuos ji planavo gaminti didžiuliame Baltarusijos industriniame parke „Didysis akmuo“. Taigi, kartu būtų modernizuotas ir tranzitinis Lietuvos geležinkelių tinklas. Klaipėdos uostas turėjo visas galimybes tapti vienu iš pagrindinių tranzitinių uostų Europoje kinų produkcijai, kas duotų didžiulę ekonominę naudą Lietuvos Respublikai.
Šalys pastoviai plėtė ir kitokius santykius. 2010-ais metais Vilniaus miesto universitete atsidarė Konfucijaus Institutas, kurio pagalba Lietuvos gyventojais pradėjo susipažinti su turtingą kinų kultūra, kalba, menu, medicina, religija ir filosofija. Nuolatos augo srautas turistų į Lietuvą iš Kinijos ir atvirkščiai. Neįmanoma šiame kontekste neužsiminti ir apie jau įprastą jaukių kinų restoranų visuose Lietuvos miestuose vaizdą – kinų restoranus lietuviai pamėgo, nepaisant nacionalinių virtuvių skirtumų.
Taigi, dėl augusio bendradarbiavimo abi šalys gaudavo abipusę naudą.
Kas sutrukdė?
Kad atsakytume į šį klausimą, reikia turėti omenyje štai ką. Po Tarybų Sąjungos griūties Lietuvoje, kaip ir daugelio kitų buvusios sąjunginių respublikų, o taip ir Vakarų Europos šalyse, į valdžią atėjo liberalios, pro-amerikietiškos jėgos. Suveikė švytuoklės efektas – regionas perėjo nuo visiškos priklausomybės nuo Maskvos iki visiškos priklausomybės nuo Amerikos. Ji buvo laikoma šaltojo karo nugalėtoja ir tuo metu vieninteliu galios centru. Ryškių JAV konkurentų tuo laiku nebuvo matyti. Vakarų Europa atiteko Vašingtono įtakai jau po antro pasaulinio karo. Rusija tuo laiku buvo ties vidinės griūties slenksčiu. Kinija dar tiktai kilo iki savo būsimos ekonominės bei politinės galios viršūnių.
Nuo tada Lietuva tapo ištikimiausia Amerikos sąjungininke, į Lietuvą grįžo dalis po Didžiojo Tėvynės karo į JAV pabėgusių nacių kolaborantų. Netgi šalies Prezidentu dvi kadencijas išbuvo lietuvių kilmės JAV pilietis Valdas Adamkus. Proamerikietiška Lietuvos politika nesikeitė keičiantis vyriausybėms, kurios visos, ar socialdemokratai, ar konservatoriai, deklaravo ištikimybę Vašingtonui. JAV nurodymai ir lėmė Lietuvos santykių su Kinija nuosmukį.
Po įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais JAV įtaka Lietuvos valdžiai praktiškai nesumažėjo. Visiškai priklausydami nuo Vašingtono, lietuvių valdininkai kartais priiminėjo sprendimus, kurie prieštaraudavo ES interesams. Bet Lietuvai buvo viskas atleidžiama, nes ji – NATO narė.
Kai tik įvykdavo koks nors progresas santykiuose su Kinija, paklusnus Prezidentas ir premjeras tuojau pat gaudavo nurodymus iš JAV iškrėsti kokią nors šunybę Pekinui. Yra daug pavyzdžių, kai patys Lietuvos administratoriai sužlugdė bendradarbiavimo planus su Kinija. 2013 m., kai vyko sėkmingos derybos dėl Lietuvos mėsos ir pieno produktų eksporto į Kiniją, staiga tuometinė Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakvietė į Lietuvą Tibeto separatistą Dalai Lama ir pati asmeniškai susitiko su juo. To pasekoje Kinija nutraukė ryšius su Lietuvos gamintojais, kurie neteko didelių pelnų.
2018 m. iš JAV vairuojamas Valstybinis saugumo departamentas (VSD) oficialiai pranešė verslininkams, jog prekės ir paslaugos iš Kinijos – ir apskritai ryšiai su Kinija – kelia pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jokių konkrečių argumentų nebuvo pateikta. O jau 2019 metais VSD savo ataskaitoje nurodė, jog Kinija, kartu su Rusija ir Baltarusija (kurias elitas daug metų demonizavo iki tol) irgi yra grėsmė Lietuvai. Netgi Konfucijaus Institutas, VSD nuomone, yra „kinų žvalgybos instrumentas“…
2021 metais Lietuvos vyriausybė, ne be Vašingtono patarimų, uždraudė naudoti kinų saugos technologijas Lietuvos oro uostose. Pagrindas – „jie galimai kelia grėsmę šalies saugumui“. Tų pačių metų gegužę Lietuva pareiškė, jog išeina iš tarptautinės grupės „17+1“, sudarytos Kinijos bendradarbiavimui su Centrine bei Rytų Europa. „Daugiau neegzistuoja toks dalykas, kaip „17+1“, kadangi Lietuvos ten dabar nėra“, – tokį pasipūtėlišką pareiškimą padarė Lietuvos užsienio ministras Gabrielius Lansbergis. Atseit, toks formatas „kenkia Europos Sąjungos vienybei“.
JAV ypatingai sunerimo, kai pamatė Lietuvos progresą derybose dėl projekto „Viena juosta, vienas kelias“. Amerikiečiai per visus kanalus pradėjo skambinti pavojaus varpais, jog Kinija, realizuodama savo planus, gali sutrukdyti NATO operacijoms krizės atveju mūsų regione. Visų 2019 metų eigoje šita situacija buvo aptariama NATO bloko susirinkimuose. Kaip pareiškė vienas NATO pareigūnų, kinų investicijos į geležinkelio, kelių, oro uostų plėtrą gali turėti įtakos aljanso karinių pajėgų transportavimui Europoje. Ryšium su tuo Lietuvos administratoriai padarė staigų anti-kinišką posūkį, atsisakydami Kinijos numatytų Klaipėdos uosto plėtros planų. „Mes negalime leisti, kad kinams priklausytų Klaipėdos uosto kontrolinis akcijų paketas“, – pareiškė tuometinis Lietuvos gynybos ministras Raimundas Karoblis. Taip Lietuva po NATO spaudimo prarado istorinį šansą gauti ilgalaikę naudą šalies ekonominei be socialinei sričiai.
Negana to, Amerika, ko gero, paskaičiavo, jog geriausias būdas sustabdyti Rusijos bei Kinijos plėtrą yra pradėti karą Europos kontinente. Aišku, kad projektas „Viena juosta, vienas kelias“ gali būti realizuotas tik taikiomis sąlygomis. Šia prasme NATO plėtra į Rytus ir karo Ukrainoje išprovokavimas buvo nutaikyti ne tik į Rusiją, bet ir į Kiniją.
Lietuva kaip JAV politinis įrankis Europoje ir kaip aktyvus NATO bloko dalyvis neteko faktiška beribių ekonomikos plėtros galimybių. Ji galėjo tapti pagrindiniu tranzitiniu koridoriumi tarp Eurazijos ir Euroatlantikos. Juk iš esmės tik dėl tranzito pajamų bei subsidijų iš ES struktūrinių fondų ir laikėsi Lietuvos ekonomika paskutiniu metu. Bet Lietuva „savanoriškai-priverstinai“ atsisakė baltarusiško bei rusiško tranzito ir motyvuodama panašiais politiniais argumentais pasitraukė iš kiniško projekto „Viena juosta, vienas kelias“. Tai reiškia, jog Lietuvos administratoriai pjauna šaką, ant kurios sėdi.
Susipriešinimo kulminacija
JAV nuo 2021 metų kartu su Lietuvos valdžia pradėjo intensyviai ir atvirai kalbėti apie planus stabdyti Kinijos vystymąsi ir apie „Pietryčių Azijos regiono demokratizaciją“. Būtent tokiais tikslais buvo atidaryta „Taivano atstovybė“ Vilniuje. Tai įvyko 2021-ais metais. Šis sprendimas tapo siurprizu ir Europos Sąjungai, ir daugeliui Lietuvos gyventojų.
Po jo santykiai tarp šalių visiškai suiro, kadangi Kinija negalėjo nesureaguoti į tokį demaršą. Kai 2021 metų rugpjūtį kinų ambasadorius Vilniuje buvo atšauktas, atitinkamai į Tėvynę grižo ir Lietuvos ambasadorius Pekine, o paskui ir visi likę ambasados darbuotojai. Kai lapkritį Lietuvos vyriausybė atidarė „Taivano atstovybę“, Kinija atsisakė lietuviškos produkcijos ir sustabdė eksportą į Lietuvą. Atitinkamai iš Kinijos pusės buvo atšaukti tiesioginiai kroviniai į Lietuvą. Ir nors karinis konfliktas Ukrainoje užgožė visą minėtą lietuvių-kinų ryšių griūtį, bet nuo paties fakto nepabėgsi, reikia galvoti, kaip išeiti iš padėties.
O Vašingtonui viskas logiška ir jau įprasta: amerikiečiai išnaudojo lietuvius tam, kad pakenktų Kinijai ir dargi jos santykiams su Europos šalims. Lietuva – Europos Sąjungos šalis, dėl to „Taivano atstovybės“ idėjos autoriai ir pasirinko ją kaip taraną supriešinant Kiniją su visa ES.
Gana greitai išaiškėjo, Lietuva nesuderino „Taivano atstovybės“ atidarymo su kitomis ES šalimis. ES kilo pasipiktinimas, o įtakingas vokiečių laikraštis „Sueddeutsche Zeitung“ netgi išvadino lietuvių vyriausybę „kvailiais“. Kai Kinija sustabdė prekybos mainus su Vilniumi ir Lietuva patyrė šimtamilijoninius nuostolius, jos vyriausybė paprašė kompensacijos iš ES. Kol kas jokios reikšmingos pagalbos Briuselis Lietuvai nesuteikė. Nepadėjo ir Vašingtonas, kuris atvirai palaikė „Taivano atstovybės“ atidarymą. Iš Vašingtono Lietuva tik gavo pagyrimą ir palinkėjimus toliau „kovoti už demokratiją“. Tuo tarpu, pagal lietuvių ekonomistų ir verslininkų skaičiavimus, Lietuva su savo Taivano avantiūra patirs kelių milijardų nuostolį ekonomikai per kelis metus. Tai – nemaža suma tokiai mažai šaliai.
Kiek įmanoma greičiau uždaryti ar bent pervadinti „Taivano atstovybę“ ragino naujas Lietuvos visuomeninis – politinis judėjimas „Teisingumo Aušra“, kuriam vadovauja žinomas politikas, diplomatas ir žurnalistas Algirdas Paleckis. Judėjimo argumentai: Lietuva dar 1991 metais įsipareigojo pripažinti vieningą Kiniją; „Taivano atstovybės“ atidarymas sugadins santykius su Kinija – pasauliniu ekonominiu ir politiniu lyderiu; tai reikš dideles ekonomines bei politines netektis Lietuvai ir sumažins eilinių lietuvių pragyvenimo lygi. Tačiau pro-amerikietiška Lietuvos valdžia ruošia susidorojimo akciją prieš „Teisingumo Aušros“ lyderį.
Panašią pozicija dėl „Taivano atstovybės“ išsakė ir kita, centro-kairės parlamentinė „Žaliųjų ir valstiečių partija“. Ji taip pat perspėjo apie riziką bei galimą didelių užsienio įmonių pasitraukimą iš Lietuvos rinkos, nenorint patirti nuostolių dėl Lietuvos ir Kinijos ekonominių santykių lūžio. Tiesa, partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pateikė ir dar vieną, keistoką argumentą: Lietuvai ir ES reikia palaikyti gerus santykius su Kinija, kad būtų užkirstas kelias jos suartėjimui su Rusija…
2022 metų sausį 14 parlamentarų grupė nuo kelių Lietuvos partijų kreipėsi su rezoliucija į vyriausybę, ragindama laikytis bendros ES politikos ir pervadinti „Taivano atstovybę“ į„Taibėjaus atstovybę“. Jokio atgarsio ši iniciatyva nesulaukė. Net ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė savo nerimą dėl susidariusios situacijos. Remiantis Konstitucija Lietuvos Respublikos Prezidentas turi visas galias vykdyti užsienio politiką.
Pasak Nausėdos, užsienio reikalų ministras atidarė „Taivano atstovybę“ nepasitaręs su juo dėl pavadinimo ir tai, atseit, buvo klaida. Kaip bebūtų, vyriausybė ignoruoja Prezidento poziciją bei paliko pavadinimą, koks buvo. Visa tai ji daro, nors puikiai žino, kad kaimynai latviai skaudžiai nudegė, 1992 metais padarę tą pačią avantiūrą, taigi atidarę „Taivano atstovybę“ Rygoje. Po poros metų jie buvo priversti ją pervadinti – ir daugiau niekada neliesti šios temos. Tačiau JAV marionetės Lietuvos valdžioje juk dirba ne mums, jos dirba JAV.
Mažai tikėtina, jog atkurti lietuvių-kinų santykius pavyks vien tik Lietuvos jėgomis. Tai taps įmanoma tik tuomet, kad bus sustabdyta JAV ir NATO ekspansija – ir kai pasaulis sulauks šio bloko pralaimėjimo jo paties pradėtame globaliniame konflikte.
„Teisingumo Aušros“ Infocentro analitinis skyrius