Kodėl USA suės JevroSojūzą ?

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2022-05-09 02:20:00, skaitė 468, komentavo 6

Ar pastebite, kad USA galiausiai nustojo susitapatinti su Kontinentine Europa. Būtent, kad su kontinentine, nes Britanija, vienu metu pajutusi didelį "kapiec", techniškai pasitraukė iš JevroSojūzo per keistą „Brexitą“, bandydama ne tik prisijungti prie užjūrio gentainių, bet ir apskritai vadovauti procesui.

Išoriškai viskas atrodo taip, kad anglosaksai tyčia skandina JevroSojūzą, užsiundydami jį ant Rusijos kaip karinį-ekonominį taraną. Skandina todėl, nes nori atsikratyti konkurento, o gal net dviejų iš karto, įskaitant Rusiją. Toliau samprotavimo linija persijungia į likusią vieniša Kiniją, ir taip toliau.

Visa tai yra teisingai, bet, kaip ne kartą galima buvo įsitikinti, bet kas iš išorės - visada yra daug gilesnių priežasčių pasekmė. Galima manyti, kad šiame kontekste viskas yra kaip visada: priežasties-pasekmės ryšys praslysta pro praktiškai visų stebėtojų dėmesį, taip kad, kaip, tenka užpildyti šią spragą bent jau, tskant, dėl bendro išprusimo

Nenagrinėdami sudėtingų santykių detalių, kurios gali tik supainioti, pradėkime nuo grindinio dalyko.

Reikalas tame, kad yra teisingai sakoma: Ameriką (žemyną) atvyko įsisavinti kolonistai, sudaryti iš natūralių visuomenės atmatų, kurie paliko Europą dėl nesusitvarkyto savo gyvenimo ten. Toliau viskas taip pat yra dėsninga: atmatos užsiėmė savo įprastais reikalais – plėšikavimais, aborigenų naikinimu ir savo gyvenimo sutvarkymo pagal savo įstatymus.

Taip susikūrė USA, teisingai užėmusios savo vietą po saule kaip pasaulio hegemonas, jis gi - apsiginklavęs iki dantų žandaras, o pastaruoju metu – natūralus banditas ir pagrindinis pasaulio teroristas, bandantis perimti viso pasaulio kontrolę.

Viskas lyg ir teisinga ir logiška, bet trūksta kažko tokio svarbaus tokiai skylei užkimšti: kodėl USA taip gana lengvai pavergė visą JevroSojūzą, kurio pati yra natūrali išpera ? 

Norint atsakyti į šį klausimą, reikia suprasti vieną, ne visai malonią aksiomą: reikalas yra tame, kad ir kaip bepriskirti juos prie tų senųjų naujakurių, kurių buvo milijonai - tai yra dominuojanti, visą visuomenę formuojanti (pasionarinė) visuomenės dalis. Maža to, kad jie buvo atstumtaisiais (banditais ir žudikais) visa savo esme, kuri jau savaime išskiria juos kaip gyventojų dalį, ne tik ryžtingai nenorinčios paklusti valstybinei sistemai, bet jie dar pasirodė esantys labiausiai drąsiu jos sluoksniu, apsisprendusių kupinam pavojų, daug mėnesių trunkančiam persikėlimui per vandenyną.

Žinoma, čia viskas yra apibendrinta, juolab, kad vėliau (nors ir net iš pat pradžių) prie atstumtųjų prisidėjo ir padoresni visuomenės sluoksniai, bet ne mažiau ryžtingi: pirmeiviai ir verslininkai, o tik paskui paprasti gyventojai ir tiesiog geresnio gyvenimo ieškotojai. Svarbu kas kita: visi naujai atvykusieji pateko į pradinį kontekstą, suformuotą pirmųjų persikėlėlių bangų, negrįžtamai padėjusių būsimojo hegemono mentalinius pamatus.  Tuos pamatai, nuo kurių jau negalima atsikratyti.

Todėl buvo gautas dėsningas rezultatas: aktyviausia visuomenės dalis paliko Europą, o liko atitinkamai pati nenaudingiausia ir neryžtingiausia dalis, kuriai valdyti pasirodė gyvybiškai reikalingas užjūrio botagas NATO pavidalu, vadovaujamas (o kaip galėtų būti kitaip) tų pačių amerikonų.

Čia dar galima pridurti vieną ne mažiau svarbų dalyką: Europa, nesąmoningai visada suprasdama savo priverstinio pavaldumo padėtį, dažnai priešindavosi daugybe bandymų susivienyti, tarp kitko dažniausiai jėga (Napoleonas, Hitleris). Ir tik pastaruoju metu, supratusi sprendimų jėga beprasmiškumą, pasibaigusių vokiečių denacifikavimu, išperdė JevroSojūzą, kuris, vienok, netapo pilnaverčiu žaidėju, nesugebėjusi visų suvienyti viena Konstitucija, kuri deklaruotu centralizuotą valdymą. Balsavimo dėl Konstitucijos pravalas įvyko 2005 metais, nuo ko ir reikėtų skaičiuoti JevroSojūzo saulėlydžio, pavirtusio tikru civilizaciniu nesusipratimu, pradžią.

Ar čia reikia priminti, kur po Antrojo pasaulinio karo buvo masiškai išvežti tūkstančiai nacistinių nusikaltėlių? Matyt, kad neverta, nes buvo absoliučiai logiška: tokie patys pas tokius pačius.

Tiesą sakant, štai ir yra visas vaizdelis: vakaroidai - tai, kaip minimum, yra dvi nevienareikšmės dalys, iš kurių viena neišvengiamai laiko kitą savo auka. Tiesiog todėl, kad kitaip nemoka. Toks jų įgimtas kolektyvinis mentalitetas, suformuotas pirmųjų kolonistų ir išlikęs iki pat šių dienų.

Demonstratyvios Sadamo Huseino ir Kadafio egzekucijos yra priminimas visiems nesutinkantiems. Tame tarpe, o galbūt visų pirmiausia - saviems, taip vadinamiems europietiškiems sąjungininkus.

Sąjungininkai pasirodė esantys labai supratingi.