Autorius: Kristina Zamarytė-Sakavičienė Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2022-05-17 16:30:00, skaitė 321, komentavo 4
Problema ir ne tai, kad partnerystė leistų registruoti tarpusavio ryšį, išspręstų gyvenant kartu kylančias teisines problemas. Tą galima ir reikia padaryti, tačiau tam yra kitų būdų nei partnerystė.
Partnerystės problema yra ta, kad teisiškai ji bus laikoma lygiai tokia pačia šeima kaip ir santuokinė. Tai reiškia, kad partnerystė pakeis šeimos sampratą teisėje – iš tos, kurios esmė yra nukreipta į gyvybės pratęsimą ir iš jo kylančius prigimtinius ryšius (LRK 38 str. vyro ir moters santuoka, tėvystė, motinystė, vaikystė), į tokią, kurios esmė grįsta romantiniais, seksualiniais ir pan. emociniais asmeniniais ryšiais. O kodėl pastaruosius valstybė turėtų laikyti visuomenės pagrindu?
Klasikinis kontrargumentas – juk neprivaloma turėti vaikų, būna nevaisingų šeimų. Atsakymas – iš to, kad valstybė pripažįsta išskirtinę vyro ir moters sąjungos svarbą dėl prigimtinės potencijos joje gimti vaikams, neseka, kad sutuoktiniai privalo juos gimdyti. Kaip nusipirkę ir užregistravę automobilį neprivalome juo važinėti. Tačiau ir greitkeliu lekiantis, ir riedantis žvyrkeliu, ir stovintis garaže ar autoservise automobilis yra laikomas automobiliu. Tai, kad būna sugedusių ar nevažinėjamų automobilių, nereiškia, kad važiavimas nėra automobilio paskirtis. Tai taip pat nereiškia, kad suoliukus ir sofas irgi turime pradėti laikyti automobiliais, nes ant jų irgi galime sėdėti (kaip ir automobiliuose). Tai skirtingi, skirtingos paskirties dalykai, nors tiesa, kad turi ir tam tikrų panašumų.
Nusimato dvi žalingos šeimos sampratos pokyčio pasekmės:
1. Vaikai neteks jiems svarbiausios teisės – teisės į tėtį ir mamą, nes anksčiau ar vėliau valstybė privalės užtikrinti „tėvystės lygybę“ skirtingose šeimose (įvaikinimas, pagalbinis apvaisinimas, surogacija);
2. Visi Lietuvos žmonės neteks teisės viešai laikytis iki šiol galiojančios šeimos sampratos ir atitinkamai auklėti savo vaikus, nes per lytinį švietimą (rengimą šeimai), neapykantos kalbos normas ir pan. bus diegiama naujoji samprata.
Ir nebūkime (ar neapsimesime) pernelyg naiviais, kad gi santuoka vis tiek išskirtinė. Visose valstybėse, kuriose buvo įteisinta tos pačios lyties partnerystė (išskyrus PAR), maždaug per 8 metus buvo įteisinta ir tos pačios lyties santuoka.
Valdžia sau, su savimi ir savais.
Šeimos dieną praleidau namuose su šeima. Nedalyvavau nei viename iš mitingų, bet vakare paskaitinėjus reportažus iš vykusių renginių, kažkaip suspaudė širdį... Kai valdžia pati sau per savo influencerius Katedros aikštėje pasidaro mitingą už partnerystę, o partnerystei nepritariantys renkasi kažkokiame rajone, kažkokioje privačioje teritorijoje (į kurią net negali suvažiuoti dėl spūsčių viename keliuke), nebelieka abejonių, kad panaudojant valstybines galias naujoji pasaulėžiūra bus be skrupulų peršama visuomenei visais įmanomais būdais.
Taip, kaip ruošiamasi sugrūsti visuomenei per gerklę partnerystę, nors šiuo metu 73,8 proc. Lietuvos visuomenės jai nepritaria ir tik 14 proc. pritaria.
Galite nejuokauti apie homofobiją ar pan. Man nesvarbu, kokia yra asmens seksualinė orientacija – tai neturi reikšmės draugystei, tarpusavio palaikymui, pagalbai, bendriems darbams... Mūsų šeimoje vaikai mato, kad su visais elgiamės pagarbiai ir visi mūsų namuose priimami šiltai.
Man svarbu, kad valstybė neverstų mūsų ir mūsų vaikų laikyti melo tiesa: neva kuriant šeimą lytis neturi reikšmės; neva vaikams nėra skirtumo, ar jie auga su dviem mamomis, ar su savo tėčiu ir mama; neva suaugusių norai svarbesni nei vaikų teisės ir prigimtiniai interesai...
Vyro ir moters šeima iš prigimties yra kitokia nei tos pačios lyties pora. Neteisinga jas laikyti vienodomis ir vienodai skatinti.
P.S. Gegužės 16 dieną 13 val. buvo pristatytas Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Panaudotas dar vienas triukas, tačiau esmė ne pavadinime, o turinyje. EŽTT partnerystės ir civilinės sąjungos sąvokas vartoja kaip sinonimus.