Gintaras Furmanavičius: Bankas tampa dar viena mūsų sekimo struktūra

Autorius: Gintaras Furmanavičius Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2022-05-27 18:25:00, skaitė 851, komentavo 5

Buvau vienas pirmųjų Vilniaus banko (kuris 1998 metais tapo SEB) klientų, tolimais 1995 metais gavęs tuo metu egzotika Lietuvoje buvusią VISA kreditinę kortelę. Ilgesniam laikui važiavau į užsienį, todėl tai buvo daug geriau, nei vežiotis grynus pinigus ir juos keitinėti įvairiose šalyse. Taip prasidėjo mano bendravimas bankais. Po kelių metų pradėjau dirbti didelėje tarptautinėje kompanijoje, kuri atlyginimus pervesdavo į sąskaitą, tačiau kitame banke, kuris tuomet vadinosi Hansa bankas, todėl teko pradėti bendrauti su dar vienu, jau užsienio kapitalo banku.

Daugybę metų su bankais nebuvo jokių problemų ir nesusipratimų, o iškilusius klausimus visada galima buvo išspręsti bet kuriame banko skyriuje, kurių buvo tikrai daug ir kuriuose visada aptarnaudavo tikrai greitai ir labai maloniai. Vėliau atsirado ir elektroninė bankininkystė, kas leido daugelį klausimų išsiaiškinti neišeinant iš namų. 

Žiūrint iš laiko perspektyvos labai įtartinai atrodo tiek dviejų didelių ankstyvojo kapitalizmo laikotarpio bankų Litimpex bei Lietuvos akcinio inovacinio banko griūtis, tiek kitų lietuviško kapitalo bankų dingimas iš bankinės sistemos padangės. Be jokių diskusijų didesnė jų dalis, ypač mažesnių buvo valdomi tikrai neprofesionaliai, todėl iš tos padangės dingo gana greitai ir pelnytai, dažnai, deja pradangindami ir žmonių pinigus.

Dabar nukeliaukime laiko juosta kiek į priekį, į 2009 metus. Liepos 14 dienos BNS pranešime be kita ko sakoma: „Pirmojo vizito į užsienį šią savaitę darbą pradėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė vyks į Švediją, kur susitiks ne tik su vietos valdžia, bet ir su bankų atstovais.” Paprastai diplomatijoje yra įprasta, kad pirmiausiai naujai išrinkti valstybių vadovai aplanko kaimyninių šalių vadovus. Ar Švedija yra mūsų kaimynė ir ar etiketas neprieštarauja, kad valstybės vadovas pirmiausiai lanko kitos šalies bankų vadovus? Spręsti jums. Tolesni įvykiai sukėlė įvairių minčių.

Neilgai trukus, 2011 metais vyriausybės nutarimu buvo sunaikintas Snoro bankas, tarptautinio finansų leidinio „The Banker“ pripažintas geriausiu 2006 metų ir 2010 metų banku Lietuvoje ir kurio uždarymas apaugo įvairiais gandais. Snoro uždarymo byla vis dar laukia savo eilės Paryžiaus arbitražo teisme, o 2013 metais savo veiklą baigė ir Ūkio bankas, kurio daugiau nei 50 procentų akcijų priklausė Lietuvos verslininkui Vladimirui Romanovui, kuris ir kontroliavo banką. Tai buvo penktas pagal dydį ir seniausias privatus bankas Lietuvoje.

Nuo tada prasidėjo nevaldomas skandinavų bankų siautėjimas Lietuvoje. Būtina prisiminti ir jų vaidmenį 2008 metų finansinės krizės laikotarpiu, kai šie bankai, gelbėdami save nuleido Lietuvos ekonomiką į dar nematytas žemumas. Negana to, bankams buvo leista pelno sąskaita kompensuoti krizės metu patirtus nuostolius ir nemokėti pelno mokesčių. Jūsų dėmesiui citata iš 2013 metų rugsėjo mėnesio BNS pranešimo: „Teigiama, kad pernai SEB bankas ir "Swedbank" kartu sumokėjo vos per 3 tūkst. litų pelno mokesčių, todėl VMI ėmė tirti pinigų tarp bankų ir juos valdančių Skandinavijos bankų judėjimą.” Kartoju: du didžiausi skandinavų bankai kartu į Lietuvos biudžetą sumokėjo 870 eurų (!!!) mokesčių.

Tokių istorijų yra begalė: apie juokingus skandinavų bankų mokesčius į Lietuvos valstybės biudžetą, apie plačiai nuskambėjusias žiniasklaidoje aprašytas ir tyliai užgniaužtas istorijas su pinigų plovimo skandalais tiek SEB, tiek Swedbank ir daugybė istorijų apie tyčiojimąsi iš savo klientų, kurių jūs man prisiuntėte dešimtis po to, kai socialiniuose tinkluose pasidalinau savo nuotykiais su tais pačiais bankais.

Aš jau dalinausi savo džiaugsmu su jumis, kai pernai nutrūko nuo 1995 metų trukusi santuoka su SEB. Nežinau, ar tai sutapimas, bet po to mane užpylė idiotiškais klausimais elektroniniuose laiškuose Swedbank, kuriame vis dar sukandęs dantis laikausi: patvirtinkite savo tapatybę, atnaujinkite savo duomenis, paaiškinkite, kam ir kodėl darėte tokius ir tokius pavedimus, nes apribosime JŪSŲ galimybę naudotis JŪSŲ pinigais ir t.t. ir t.t.

O ar jūs žinote, kas sudaro didelę dalį banko pajamų? Ne, tai ne pinigų skolinimas už palūkanas. Tai paslaugos, už kurias mes privalomai mokame ir kurios mums vienašališkai primestos, prievarta varant mus į bankus ir bandant įvairiais būdais iš rinkos išnaikinti grynuosius pinigus, kurie man ir mano kartai yra ir bus finansinės laisvės simbolis. Beje, dar vienas įdomus skaičius: tuo metu, kai visas verslas mažina administracinius kaštus, bankai dalinasi tokia žinia - „Bankų administracinės išlaidos išaugo 67,7 procentais (181,8 milijono eurų) iki 450,4 milijono eurų.” Tai apie 2021 metus. Nors klientų aptarnavimo skyrių jau yra mažiau, nei bankomatų, kuriuos surasti sunkiau, nei viešus tualetus, o gyvą banko darbuotoją galite pamatyti tik per giminės susiėjimą, jei giminėje yra dirbančių banke. Dabar mes bendraujame su niekuo padėti negalinčiais balsais telefonu, prieš tai suspaudę klavišų kombinaciją ir palaukę keliasdešimt minučių.

Ir štai naujausia informacija iš skandinaviško Swedbank: „Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur turės pateikti paaiškinimą dėl grynųjų panaudojimo.” Vienašališkai didinami paslaugų, kurių mums nereikia, įkainiai jau nieko nebestebina, tačiau kai bankas, dangstydamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu pradeda domėtis, kur mes naudojame savo asmeninius pinigus - tai jau užribis. Juk tam Lietuvoje veikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kurios misija - apsaugoti valstybės finansų sistemą, atskleidžiant nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus. Man kažkodėl kyla mintis, kad bankas tampa dar viena, jau nežinau kelinta mūsų sekimo struktūra. 

Gal aš ir klystu. Tačiau jau prieš daug metų Earlas Warrenas - amerikiečių politikas ir teisininkas, kuris 1953-1969 metais buvo 14-asis JAV vyriausiasis teisėjas, apie bankus turėjo savo nuomonę:

„Nekenčiu bankų. Jie niekam nieko gero neduoda, tik rūpinasi savimi. Jie pirmieji ima mokesčius ir pirmieji išeina, kai iškyla problemų.”