N. Venckienė: Vertas gėdos lentos, bet ne apdovanojimo

Autorius: Neringa Venckienė Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2022-05-29 20:55:00, skaitė 397, komentavo 8

N. Venckienė: Vertas gėdos lentos, bet ne apdovanojimo

Šių metų gegužės 17 d., tai yra praėjus lygiai 10 metų po mano nužudyto brolio Drąsiaus dukros Deimantės pagrobimo, Seimo apdovanojimą gavo buvęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Tas pats, kuris dėl pedofilijos bylos ragino viską užbaigti. Ir nedviprasmiškai stojo įtariamųjų vaiko išnaudojimu pusėn.

2022 m. gegužės 17 d. V. Adamkui buvo įteiktas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė.

Seimo apdovanojimas skiriamas patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovei nuostatais.

Ar V. Adamkus buvo vertas šio apdovanojimo?

Pirma, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnis numato, kad Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje. V. Adamkus iki Prezidento rinkimų gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, o Lietuvoje jis buvo tik prisiregistravęs – palikęs savo šlepetes.

Antra, CŽV kalėjimo Lietuvoje įkūrimas, Lietuvą valdant Valdui Adamkui. Byla Strasbūre buvo nagrinėjama pagal pareiškėjo palestiniečio Zayn Al-Abidin Muhammad Husayn, taip pat žinomo kaip Abu Zubaydah, 2011 m. liepos 14 d. pareiškimą (Nr. 46454/11) prieš Lietuvos Respubliką, kaltinant ją pažeidus Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Pareiškėjas teigė, kad Lietuva, pažeisdama Konvencijos 3, 5 ir 8 straipsnius, leido JAV Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) laikyti jį slaptai Lietuvos teritorijoje, leido CŽV jį kankinti, taikyti įvairią psichinę ir fizinę prievartą, draudė bet kokius kontaktus su šeima ar išoriniu pasauliu. Lietuva taip pat leido CŽV perkelti jį iš Lietuvos teritorijos, tokiu būdu pasmerkdama jį ilgiems kankinimo metams. Iš esmės tai buvo toks kankinimas, kai bet kuris prisipažintų bet ką. Tai buvo įkalinimas be teismo nuosprendžio.

Iki šiol Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pralaimėjusi bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme, nėra išvertusi iš anglų kalbos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje ABU ZUBAYDAH prieš LIETUVĄ. Ketverių metų šiam vertimo darbui neužteko.

Štai mano išverstos ištraukos iš Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje ABU ZUBAYDAH prieš LIETUVĄ, teismo sprendimo 10-11 lapas, CŽV ataskaita:

„ Aš buvai ištrauktas iš mažos dėžės, negalintis tinkamai paeiti, ir padėtas ant kažko, kaip ligoninės lovos, surištas stipriai su diržais. Tada juodas skuduras buvo padėtas ant mano veido ir tardytojai pylė vandenį ant skuduro, kad aš negalėčiau kvėpuoti. Po kelių minučių skuduras buvo nuimtas ir lova buvo pastatyta stačiai. Diržų spaudimas ant mano žaizdų buvo labai skausmingas. Aš vėmiau. Lova tada vėl buvo pastatyta horizontaliai ir tas pats kankinimas su juodu skuduru ant mano veido ir vandens pylimu iš butelio vėl prasidėjo. Šį kartą mano galva buvo daugiau atversta ir vanduo buvo pilamas ilgiau. Aš, surištas diržais, bandžiau įkvėpti, bet buvo beviltiška. Aš maniau, kad numirsiu. Aš nesulaikiau šlapimo. Nuo tada aš vis dar nesulaikau šlapimo, kai esu strese. 

Tada aš vėl buvau patalpintas į aukštą dėžę. Kai aš buvau dėžės viduje, grojo garsi muzika ir kažkas nenustojo nuolatos daužyti į dėžę. Aš bandžiau atsisėsti, bet dėl mažos erdvės šlapimo kibiras apsivertė ir išsiliejo ant manęs... Tada aš buvau ištrauktas, rankšluostis buvo apvyniotas apie mano kaklą, ir aš buvau trankomas į sieną ir daužomas į veidą tų pačių dviejų tardytojų kaip prieš tai. Tada aš turėjau sėdėti ant grindų su juodu gaubtu ant mano galvos kol kita kankinimo sesija prasidės. Kambarys buvo visada šaltas. Tai vyko maždaug savaitę. Per visą tą laiką visa procedūra buvo pakartota penkis kartus. Aš uždusdavau vieną ar du kartus kiekvieną kartą ir būdavau pastatytas vertikaliai ant lovos. Vienu atveju uždusimas pasikartojo tris kartus. Aš vėmiau kiekvieną kartą, kai buvau pastatomas vertikaliai tarp uždusimų. Per visą savaitę man nedavė jokio maisto. Man buvo duodama tik gerti. Mano galva ir barzda kiekvieną kartą buvo nuskutama. Aš keletą kartų nukritau ir praradau sąmonę. Galų gale kankinimai buvo sustabdyti, kai įsikišo gydytojas.“

Štai tokie sulaikytojo Abu Zubaydah parodymai apie kankinimą Lietuvoje, valdant Lietuvą Valdui Adamkui. Kaip paaiškėjo vėliau, prievarta gauti kankintų asmenų parodymai Lietuvoje ir kitose slaptus CŽV kalėjimus turinčiose šalyse buvo melagingi. Tai patvirtino atskirai vykęs tyrimas dėl CŽV kalėjimų Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Tokia realybė: už paliktas Lietuvoje šlepetes ir CŽV kalėjimą gauna apdovanojimus Valdas Adamkus. Ar tai yra indėlis atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimas, veikla visuomenės gerovei? Tokios kankinimo priemonės, kokios buvo taikomos slaptame CŽV kalėjime Lietuvoje, kurioms žalią šviesą uždegė tuo metu Lietuvai vadovavęs Valdas Adamkus ir kiti pareigūnai, laikytinos nusikaltimu. Mano manymu, Valdas Adamkus yra vertas gėdos lentos, bet ne apdovanojimo.

Tai yra autoriaus nuomonė, už kurios turinį minfo.lt neatsako.