Autorius: Erika Palšauskaitė Švenčionienė Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2022-06-10 18:28:00, skaitė 646, komentavo 15
Paminklo griovimas žuvusiems, visais laikais buvo traktuojamas kaip vandalizmo aktas. Kas pasikeitė šiandien? Ar jau visos bendražmogiškos vertybės, šeima, pagarba, dorybė, sąžiningumas tapo atgyvenomis? Ar mes norim jų atsisakyti...
Kas mes esam, kas būsim nuolat, naikindami istorijos liudijimą? Pamenu, skaičiau motinos, praradusios tame kare du sūnus, skausmo kupiną laišką, buvo jis rašytas mano senai kaimynei, tada buvau 10 metų vaikas, tą laiško turinį priėmiau tyros vaikiškos širdies vidumi, ir šiandien dėkoju tai mielai, senai kaimynei. Ji sakė, paskaityk vaikeli, ką man Anelytė rašo, neprimatau.
Tas skausmo pilnas laiškas, kuriame sielvartas, kančia ir apgailestavimas, kad žuvusių nebeprikelt, įstrigo man visam gyvenimui,o šiandien belieka tik neužmiršt ir padėkot už pačią brangiausią jų auką - gyvybę.Jie, kaip ir mes šiandien, troško gyventi, mylėti, kurti šeimas, auginti vaikus po taikiu dangum. Jie žuvo gindami mus nuo fašizmo. Kviečiu išsaugoti paminklą,apginti žuvusių ramybę, garbę ir orumą, išreikšti savo valią.
Ar išgriovę paminklus pasijusime laimingesni ir saugesni?
Kviečiu visus, galinčius padėti organizuoti paminklo apsaugą, budėjimą atsiliepti telefonu 8-608 77523.Prašome visų pagalbos, reikalaujant perduoti paminklą saugojimui, Teisingumo AUŠROS pilietiniam judėjimui. Istorija niekam neatleis vandalizmo aktų.