Arvydas JUOZAITIS: Rusijos siaubas. Kultūrų draugystė baigėsi

Autorius: Arvydas JUOZAITIS, rašytojas Šaltinis: https://www.respublika.lt/lt/n... 2022-06-14 17:04:00, skaitė 346, komentavo 8

Arvydas JUOZAITIS: Rusijos siaubas. Kultūrų draugystė baigėsi

Negaliu pamiršti susirašinėjimo su Liudmila S. Rusijos karo prieš Ukrainą fone. Karas apnuogino viską.

Dabar galima pasakyti ir pavardę - Saraskina. Ji yra didžiausia Fiodoro Dostojevskio tyrinėtoja, paskyrusi jo kūrybai (ji išnarstyta iki pašaknų) visą savo gyvenimą. Esu tikras, kad šia prasme jos niekas nepranoksta Rusijoje ir pasaulyje. (Tokiai kūrybai reikia jausmo ir proto, kas retai sutampa.) Ji buvo laukiama bet kuriame pasaulio universitete, konferencijose, leidyklose. Buvo geidžiama iki 2022-02-24 dienos.

Mano draugystė su Liudmila truko beveik 30 metų. Ši draugystė buvo profesionali - literatūrologinė, nuoširdi ir paprasta. FMD genijus (taip mes vadiname Dostojevskį) „surišo" šimtus jo kūrybos tyrinėtojų. Ir štai - baisioji Rusijos agresija, visos FMD žinovų kraujagyslės apsinuogino.

Kai pajutau, kad Liudmila lyg ir pritaria V.Putino beprotybei, netekau amo ir nutilau. Bet po kelių savaičių gavau laišką su nūdienos fašizmą reiškiančia „Z" raide. Už raidės alsavo pragaras. Pabandžiau jai šitai pasakyti, primindamas jos draugą Borisą Grebenščikovą, pavadinusį šį karą didžiausia Rusijos gėda (bent jau gėda). Ir tada prasiveržė jos neapykanta. Ji ėmė kone šaukti (rašydama su šauktukais), kad pasaulis tapo nacistiškas, jis prieš Rusiją, o Ukrainoje susitelkęs nacizmo židinys. Ji rašė žinanti, ką kalbanti. Ką gi, jaunyste ji susaistyta su rusifikuota Ukraina, kur užaugo ir baigė pedagoginį institutą.

Tada aš užsiminiau apie imperinę rusifikaciją, kurią vykdė stalinistinė TSRS imperija, o dabar į tai nusitaikiusi „naujoji Rusija". Neatsipeikėjo Rusija ir nepasveiko, kas baisingai nuvilia mus, teikusius jai šito pagijimo kreditą. Taip ir parašiau. Ją lyg velnias apsėdo - tada visi mano teiginiai apie milijonus pabėgėlių, tūkstančius užmuštų, rusų armijos žvėriškumus kėlė tik jos neapykantą mano žodžiams, o paskui jau ir man. Ji alsavo imperiniu instinktu ir teisino amžiną Rusijos agresyvumą „būtinybe gintis".

Rusijos kultūra šiuo metu pakišo save po giljotinos peiliu, o „paslaptingoji ruso siela", arba tiesiog ruso charakteris, pasauliui tapo atgrasus ir baisus. Siela, kurią naršydamas tiek plušo ir vargo F.Dostojevskis, pasirodė esanti tik „ruso beprotybės-savižudybės-žudiko siela" (Radionas Raskolnikovas). Tiesiai tariant - „Vladimiro Putino siela=paslaptingoji ruso siela". Dievuliau, koks siaubas, jeigu dar prisiminus, kad Liudmila Saraskina yra didi Aleksandro Solženicyno biografijos tyrinėtoja, buvusi šio antikomunizmo genijaus draugė iki mirties patalo.

Pagaliau sulaukiau ir finalo, kokio nė košmaro sapne nesusapnuosi. Didžiausia inteligentė prabilo Putino ir jo satrapų kalba. Aš buvau išvadintas nacistu, banderovcu su „prabilusiu manyje žvėries instinktu" ir baigiant man liepta rašyti nebe jai, o į Europą, nes ten „gerai užmoka". Paskutinio laiško, parašyto gegužės 9 d. išvakarėse, pabaigoje šūktelėta: „Ždu pobedu!" („laukiu pergalės").

Taip baigėsi ilga ilga kultūrų draugystė. Kas padės Rusijai, jeigu net jos kultūrinis elitas tapo imperinės agresijos šaltiniu? Šis elitas kasdien meldžiasi „suprantančia ruso siela" krikščionių Dievui. Ir džiūgauja, kad Kirilas su Putinu stato vis didingesnes cerkves.

Liuciferis pasidarbavo.