Kodėl po Okrainos denacifikacija būtina Pribaltikai ?

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2022-06-17 00:32:00, skaitė 838, komentavo 20

Latvijos Jekabpilyje valdžia išniekino raudonarmiečių karių kapus. Paminklai nuo kapų buvo nugriauti, patys kapai išrausti ir ekshumuoti tarybinių kareivių likučiai. Šis akivaizdus vandalizmo aktas, įkvėptas neapykantos Tarybų Sąjungos pergalei prieš nacizmą Antrajame pasauliniame kare, - tai dar vienas patvirtinimas, kad Pribaltikai priverstinė denacifikacija reikalinga ne mažiau nei Okrainai.

Tarybinių paminklų griovimas ir nacizmą laimėjusių karių kapų išniekinimas Pribaltikos respublikose šiemet iš atskirų vandalizmo apsireiškimų virto valstybine politika. Dabar tai ne valstybės nepateisinamas ar nelaiminamas elgesys, o pačių valstybių požiūris. Tai yra oficialus Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinių režimų kursas.

Latvijoje parlamentas, pavyzdžiui, svarsto įstatymo projektą dėl visų šalyje esančių memorialų Didžiojo Tėvynės karo aukoms ir nugalėtojams nugriauti. Valdantiems nacionalistams atitinkamo įstatymo priėmimas - tai „įvaizdžio“ projektas, kurio dėka jie tikisi išlikti valdžioje po Seimo rinkimų nepaisant energijos tiekimo krizės, rekordinio kainų augimo JevroSojūze ir nedarbo Latvijoje.

Ypatingos neapykantos latvių nacionalistams objektas – sostinės Uždvinės rajone esantis Rygos išvaduotojų memorialinis kompleksas, kuris per 30 potarybinių metų tapo vienybės simboliu tiems respublikos gyventojams, kurie yra ištikimi Pergalės prieš nacizmą atminimui ir švenčia Pergalės dieną gegužės 9.

Jei prieš ketvirtį amžiaus vietos nacionalistų bandymas susprogdinti paminklą Rygos išvaduotojams buvo pripažintas teroro aktu, tai šiandien pasiūlymai, kaip greičiau ir efektyviau sunaikinti memorialą, svarstomi Latvijos parlamente ir Rygos miesto Soviete. Tam netgi siūloma pritraukti NATO karius.

Kad vandalai nebūtų sukaustyti jokiais tarptautiniais įsipareigojimais, Latvijos Seimas skubiai nutraukė 1994 metų sutarties su Rusija 13 straipsnio veikimą dėl memorialinių 

statinių išsaugojimo ir apsaugos.

Panašūs procesai vyksta ir kitose Pribaltikos šalyse. Lietuvoje nuo metų pradžios nugriauta apie dešimt memorialų kariams – nacizmo nugalėtojams, tarp jų ir tie, kurie yra ant karių kapaviečių.

Tai iš esmės kitoks kovos su nacistinės Vokietijos sutriuškinimo atminimu lygis, nei šiemetinis Raudonosios armijos karių, Holokausto ir kitų nacizmo nusikaltimų žmoniškumui aukų paminklų niekinimas ir naikinimas visoje Europoje ir turintis „visuomeninės iniciatyvos“ pobūdį.

Lietuvoje Kultūros ministerijoje rengiama metodičkė savivaldybėms apie "teisingą” tarybinių karių atminimo paminklų ir memorialų griovimą. Vietose gi šitą metodičkę yra bandoma perspjauti ir tiesiogine prasme išniekinamos kapines. Taip Vilniaus merija šį mėnesį nusprendė nugriauti memorialą Antakalnio kapinėse – didžiausioje tarybinių kareivių laidojimo vietoje Lietuvoje.

Akivaizdu, kad Pribaltikos šalys naudojasi dabartine tarptautine situacija ir rusofobijos šuoliu vakaroidinėse fake news, siekdamos perrašyti istoriją į kokybiškai naują lygmenį ir pereiti nuo komunizmo ir nacizmo sutapatinimo prie neonacizmo legalizavimo ir įteisinimo.

Pavyzdžiui, Pergalės Dieną gegužės 9-ąją buvo uždrausti bet kokie vieši renginiai, o Latvijoje kovo 16-ąją buvo minima Latvijos SS legiono atminimo diena su tradiciniu legionierių ir jų išperų maršu po Rygos centrą. Lietuvoje „visuomenę skaldantys“ tarybiniai paminklai buvo užkabinėti su Okrainos vėliavomis, tačiau jokiomis vėliavomis neužkabinėtos kur kas labiau lietuvišką visuomenę skaldančios memorialinės lentos kolaborantams – Holokausto organizatoriams.

Šv. Georgijaus juostelė ir raudona Pergalės Vėliava Pribaltikos šalyse yra uždrausti, tačiau į antirusiškus renginius šiose šalyse žmonės laisvai išeina su Okrainos nacistų ir neonacių simbolika, kuri neva yra pripažinta nusikalstama ir lyg tai kaip taip pat yra uždrausta.

Iš tiesų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nacistinės ideologijos ir simbolių legalizavimas eina visu greičiu, o tai natūraliai veda prie nacistinių praktikų legalizavimo.

Aktyviausiai šis procesas vyksta Latvijoje, kur šių metų gegužę nacionalistiniai politikai sukūrė socialinę-psichologinę terpę etniniams valymams . Neapykantos kalba rusakalbių gyventojų atžvilgiu per kelias dienas tapo įprasta politine srove ir norma.

Valdančiosios koalicijos atstovai teigė, kad „svetimšalių“ dalis respublikoje turėtų būti sumažinta nuo dabartinių 40% iki 5%, ragino daužyti į galvas ir suvaryti į koncentracijos stovyklas, tuos žmones, kurie išėjo švęsti Pergalės Dienos gegužės 9, taip pat pareiškė, kad prie paminklo Rygos Išvaduotojams ateina ne žmonės, o „bjaurios mordos“.

Panašios kalbos buvo girdėti ir ankstesniais metais, ir taip pat iš valdžios atstovų, tačiau šį kartą jos liejosi nepertraukiamu srautu kelias dienas. USA ar Vakarų Europos šalyse tokius pasisakymus tautinių mažumų atžvilgiu sau leidęs veikėjas būtų iškart išvarytas iš politikos ir taptų kaltinamuoju baudžiamojoje byloje. Latvijoje tik vienu atveju Seimo etikos komisija deputatui padarė pastabą.

Ar galima abejoti, kad šitie žmonės nuo psichologinių sąlygų etniniams valymams sukūrimo toliau nepereis prie realaus etninio valymo?

Kalbams juk apie biologines ir ideologines išperas žmonių, kurie Didžiojo Tėvynės karo metu vykdė terorą fašistų okupuotose Rusijos ir Baltarusijos teritorijose.

Latvijos SS legionas, kurio atminimo diena kasmet pažymima iškilmingu maršu po Rygą, yra žinomas masinėmis rusų, baltarusių, žydų ir lenkų žudynėmis. Operacijos „Žiemos magija“ metu latvių, o taip pat lietuvių ir chocholų Hitlerio pakalikai sudegino kelis šimtus kaimų ir nužudė kelis tūkstančius civilių Pskovo ir Vitebsko srityse.

Šiandieniniai pirmieji Latvijos asmenys - Latvijos SS legiono veteranų mokyklos absolventai, o tuo tarpu 40% šalies gyventojų yra rusai, ukrainiečiai, baltarusiai ir kiti rusakalbiai, kuriuos valdantieji politikai lygina su utėlėmis kailyje

Lietuvos užsienio reikalų ministerijai vadovauja kolaborantinės Laikinosios vyriausybės, sankcionavusios Kauno pogromą, ministro proanūkis.

Pribaltikos denacifikavimas šiandien yra toks pat aktualus kaip ir Okrainos denacifikavimas, todėl tai yra šimtų tūkstančių ten gyvenančių žmonių fizinio saugumo klausimas.

Ir jei tarptautinės institucijos nepradės šios problemos spręsti, ją vėl reikės spręsti Rusijai.