Lietuvą pasirinko kaip auką: NATO provokuoja Rusiją "pramušti" Suvalkų koridorių

Autorius: m Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2022-06-21 05:30:00, skaitė 422, komentavo 5

Birželio 17 dieną Lietuva paskelbė uždraudžianti krovinių gabenimus geležinkeliu į Kaliningrado sritį, įvedant Rusijos regionui regionui sausumos blokadą. Tai yra tiesioginis sąlygų, kuriomis Rusija apskritai pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir sienas, pažeidimas. Ar Rusija yra pasirengusi atšaukti Lietuvos Respublikos egzistavimo pripažinimą?

 

Klausimo istorija

 

Šitą provokaciją su Kaliningrado srities blokada vienu metu daro ir Lietuva, ir ne Lietuva. Lietuvoje visada buvo pilna dalbajobų-karštakošių, tokių, atsiprašant, lietuviškų vanagų-rusofobų – tai su lanzberg klanu-šaiką susiję žmonės, kurie retorikos lygmenyje ne kartą yra kalbėję apie visišką ar dalinę Kaliningrado srities blokadą. Tiesą sakant, šitie silpnapročiai netgi bando ginčyti Rusijos suverenitetą Kaliningrado srityje (lanzbergisto Kasčiūno kliedesiai), demonstratyviai vadindami Kaliningradą Karaliaučiumi, ir visaip šia tema išsikalinėdami.

Prieš du mėnesius jau buvo kalbėta apie galimą transportinę blokadą. Tada Lietuvos politinės vadovybės lygmenyje nuo  tokių teiginių buvo išsižadėta. Lietuvą valdantieji pagrįstai teigė, kad į šitą temą nesikiša, nes tranzito per Lietuvos teritoriją klausimas yra visai ne Lietuvos, o Rusijos ir JevroSojūzo santykių reikalas: yra atitinkami dokumentai, kur Briuselis suteikė garantijas dėl nenutrūkstamo susisiekimo sausuma. Dar daugiau, savo laiku Rusija pripažino Lietuvos valstybines sienas su sąlyga būtent dėl ​​nenutrūkstamo susisiekimo su Kaliningradu.

 

Atėjo laikas "prakirsti" koridorių?

 

Ir štai dabar Lietuva kelia statymus. Galima tik spėlioti, ar ji tai pati savarankiškai susigalvojo, ar ne visai. Žinoma, Lietuva galėtų tokių idėjų prisigalvoti, yra tam "minties galūnų", tačiau, kad jos būtų realizuotos, lietuviams reikėjo sankcijų tiek iš Uošingtono, tiek iš Briuselio. Galų gale, iš esmės tai yra casus belli, tai yra karo paskelbimas, nes po dalinės blokados logiškai turėtų sekti visiška blokada, o tai jau yra pasikėsinimas į  Rusijos valstybės suverenitetą, tai yra grėsmė Rusijos teritorinis vientisumui, tai iššūkis Rusijos teritorijoms  – ir, atitinkamai su Rusijos karine doktrina, tai atririša jai rankas panaudoti visas esančias priemones, beje, įskaitant ir taktinius branduolinius ginklus – jei, žinoma, rizika yra proporcinga.

Šiuo atveju, matyt, per anksti būtų kalbėti apie branduolinį ginklą, bet operatyviniai planai Kaliningrado klausimu taip pat yra aiškūs – tai Kaliningrado deblokavimas pramušant Suvalkų koridorių. Suvalkų koridorius – tai kiek daugiau nei šimto kilometrų linija palei Lenkijos ir Lietuvos sieną, kurią pralaužus, užėmus ir kontroliuojant galima užtikrinti Kaliningrado aprūpinimą iš Baltarusijos. Tačiau yra penkių žingsnių į priekį scenarijus, jei Rusija susiduria su visiška blokada.

 

Laukiant komandos
 

Dabar lietuviai pareiškė uždraudžiantys dalį tranzito, kaip jie sako, sankcijinių prekių – buvo įvardijama, kad kalba eina apie 50% ten keliaujančių krovinių asortimento. Kokias būtent prekes ketina blokuoti - lietuviai neįvardija, bet jei atsiversime europietiškus dokumentus dėl sankcijų, tai galima kalbėti apie geležį, plieną, naftą, naftos produktus, anglį, taip pat apie „prekes, kurios neša pelną į Rusijos biudžetui“.

Prie to pačio, galime stebėti, kad Lietuvos politinė vadovybė, padariusi „vanagišką išpuoli“, kažkodėl tai nėra pasirengusi tęsti. Ji nėra tikra dėl savo veiksmų,  ji laukia sankcijų iš Briuselio. Jie padarė pareiškimą ir tuo pačiu aiškiai duoda suprasti: „Mes ne čia prie ko, bus taip, kaip pasakys Briuselyje“ – jie perveda rodykles, atseit, pagal sankcijinius dokumentus mes turime blokuoti, o kaip ten su kitais dokumentais, tai tegul Europa sprendžia. Todėl Rusija dabar atsidūrėme sankryžoje – ar pasikartos situacija kuri buvo prieš du mėnesius, kada lietuviai diplomatiškai cyptelėjo dėl galimos blokados, o paskui davė atgal,  ar ne?

 

Atsakyti turės Lietuva

 

Jei UOšingtonas, naudodamas NATO instrumentą, nori atverti rytinį frontą, nori eskaluoti konfliktą Rusijos atžvilgiu, tame tarpe ir Rytų Europoje, tai jie savo satelitų rankomis, šiuo atveju Lietuvos, vykdo blokadą. Tai suprantamas scenarijus, apie jį jau buvo kalbama, tai, kaip sakoma, tvyro ore, tai išimtinai politinės amerikonų valios reikalas. Lietuva, net nusispjaudama į JevroSojūzo interesus, pačiame JevroSojūze visada vykdė būtent proamerikonišką politiką ir jeigu čia yra signalas, matomai, Lietuvos karštakošiai-puspročiai jį vykdys.

Tačiau iš kitos pusės, atsakomybės nuo jų (lietuvių) taip pat nereikėtų nuimti, čia nėra klausimas „kaip mums liepė, taip mes ir padarėme“. Tai klausimas „mes esame pasiruošę tai padaryti patys ir mes laukiame kada duos nurodymą, kada uždegs žalią šviesą“. Todėl, kad  Lietuvoje yra pakankamai silpnapročių-dalbajobų, kurie pasiruošę kariaut su Rusija, perfrazuojant Okrainos situaciją, iki paskutinio lietuvio. O bepročių,  kurie yra pasiruošę iškeisti žmonių gerovę (ją jie jau seniai iškeitė), žmonių saugumą, Lietuvos valstybingumą į šią avantiūrą, taip pat yra labai daug. Šitie žmonės yra valdžioje, šitie žmonės yra visuose Lietuvos visuomenės lygiuose – akademiniuose sluoksniuose, ekspertų sluoksniuose, kultūros veikėjų lygyje. Todėl galima manyti, kad Lietuvos politinė klasė yra moraliai pasirengusi sukurti precedentą, sukurti provokaciją, kad iškeistų savo valstybingumą į nežinia ką.

 

Amerikoniškos "garantijos"
 

Ar tai bus įgyvendinta, ar ne, žinoma, priklauso nuo UOšingtono politinės valios. Ten, be jokios abejonės, kažkokia garantija Lietuvai bus suteikta, bet ši garantija greičiausiai nebus įvykdyta. Juk visi žinome, kaip amerikonai elgiasi su savo sąjungininkais-pakalikais – kaip su atliekomis ar panaudotais gandonais. Mes visi matėme Afganistaną – labai neseną pavyzdį.

Nepaisant to, tikėjimas į Ameriką Lietuvos politinėje vadovybėje tebėra stiprus ir nepalaužiamas. Tai toks religinis neopagonių kultas, nes čia nėra jokio racionalumo, jokios nuorodos į realų gyvenimą, į realias politines praktikas.

Rusijai dabar istorija su Kaliningradu, be abejo, yra priežastis griežta forma suformuluoti reikalavimą pasiaiškinimų iš  europietiškos vadovybės, o tada jau veikti remiantis šiais pasiaiškinimais.