Ramūnas Aušrotas. JAV po konstitucinės teisės į abortus panaikinimo

Autorius: Ramūnas Aušrotas Šaltinis: https://www.propatria.lt/2022/... 2022-06-27 16:30:00, skaitė 257, komentavo 4

Autorius yra teisininkas, Nacionalinio susivienijimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Vakar JAV Aukščiausiasis teismas paskelbė sprendimą, kuriuo buvo panaikintas 1973 m. byloje Roe vs. Wade suformuotas precedentas, leidęs abortų šalininkams ginčyti valstijų įstatymus, kuriais yra ribojamas ar draudžiamas aborto atlikimas.

Kaip ir Lietuvos, taip ir JAV Konstitucija remiasi ne sutartinių, bet prigimtinių teisių konceptu, kuris, be kitų dalykų reiškia, kad žmogaus teisės nėra visuomenės susitarimo, bet prigimtinio įstatymo dalykas. Žmogaus teisės yra tokios, kokios yra ne todėl, kad visuomenė taip susitaria ar valstybė taip nusprendžia, bet todėl, kad jas diktuoja pati žmogaus prigimtis. Būtent todėl, kad žmogaus teisės yra prigimtinės, niekas jų, įskaitant ir valstybę, atimti negali. Ir taip pat tai reiškia, kad niekas (įskaitant ir valstybę) negali sugalvoti teisių, kurių nėra. Kaip nėra teisės į vienos lyties asmenų santuoką ir šeimą, kaip nėra teisės į mirtį, taip ir nėra teisės į abortą. 

Kitaip tariant, JAV Aukščiausiasis Teismas (AT), pripažinęs, kad JAV Konstitucija nenumato teisės į abortą, iš esmės pasakė, kad 1973 m. byloje Roe vs. Wade JAV AT tokią teisę išgalvojo.

Manantiems, kad tai yra kažkoks vienetinis precedentas, specifiškas tik JAV, ir susijęs su AT teisėjų skyrimo procedūra, pasakysiu, kad ir EŽTT yra priėmęs sprendimus, kurie remiasi prigimtinių žmogaus teisių konceptu. Vienas iš įsimintiniausių mano nuomone, yra Pretty prieš JK (2002), kurioje EŽTT įvardino, kad Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencija numato teisę į gyvybę, bet nenumato teisės į mirtį.

Ką reiškia šis sprendimas ir kokios bus jo teisinės pasekmės?

JAV AT pareiškęs, jog JAV Konstitucija nenumato teisės į abortą grąžino šį klausimą iš federalinio į valstijų lygmenį. Dabar kiekviena iš 52 JAV valstijų turės apsispręsti, kaip reguliuoti šį klausimą. Gali būti pasirinktas nereguliavimo, legalizavimo arba draudimo modelis. Tiek legalizavimo, tiek draudimo modelis nereiškia nei absoliučios teisės į abortą pripažinimo, nei absoliutaus abortų draudimo. Taip pat viskas priklausys ir nuo to, kokia yra klausimo padėtis. 

Kai kurių valstijų konstitucijos iki 1973 m. bylos Roe vs. Wade jau draudė abortą, ir byla tokį draudimą įšaldė. Kitos valstijos bandė įstatymais uždrausti abortus po 1973 m. bylos Roe vs. Wade, ir šie bandymai buvo blokuoti valstijų generalinių prokurorų ar federalinių teismų. Šiuos priimtus įstatymus šis JAV AT sprendimas atšaldys, o sprendimas priklausys nuo valstijos vykdomosios valdžios sprendimų. 

Tuoj po sprendimo paskelbimo Misuris, Kentukis, Pietų Dakota, Aidahas, Arkanzasas, Luiziana jau paskelbė, kad įsigalioja jų priimti gyvybės apsaugos įstatymai, Teksase toks įstatymas įsigalios po mėnesio. Visais atvejais tai nėra absoliutus abortų draudimas, nes numato nėštumo nutraukimo galimybę pavojaus moters sveikatai, incesto ar išprievartavimo atveju. Pietų Karolinos generalinis prokuroras jau kreipėsi į teismą, kad pripažintų teisėtu abortus draudžiantį valstijos įstatymą, kurio aliojimas anksčiau buvo sustabdytas teismo sprendimu.

O štai tos valstijos, kuriose politinė valia buvo palanki abortų šalininkams sieks kodifikuoti abortą savo įstatymuose ir įteisinti valstijų konstitucijose.  Tokį pareiškimą jau padarė Vakarų kranto valstijos (Kalifornijos, Oregono ir Vašingtono) o Masačiusetso gubernatorius jau pasirašė įsakymą dėl aborto paslaugos užtikrinimo valstijoje. Visas margas paveikslas pateiktas portale „Politico“. 

Iš esmės JAV AT sprendimas bylinėjimąsi dėl abortų legalumo perkėlė į federalinio į valstijų į lygmenį. JAV AT konstatavimas, kad abortas nėra konstitucinė teisė bus svarbi implikacija valstijų senatams svarstant konstitucijos keitimo, o valstijų teismams - tokių pakeitimų teisėtumo klausimus. Ir, tikėtina, abortų ribojimo, o ne jų plėtimo prasme. 

JAV AT pripažinimas, jog nėra konstitucinės teisės į abortą neuždraudžia moters teisės rinktis (abortą norinčios leisti valstijos ir toliau jį leis, o jį norinčios riboti - ribos), bet jis leidžia tvirtinti, jog negalima įpareigoti valstybę juos teikti (no right - no duty)  O tai reiškia du dalykus: nėra pareigos juos finansuoti mokesčių mokėtojų lėšomis ir nėra pareigos  įpareigoti medikus tame dalyvauti. Tokiu būdu gali būti užtikrinama krikščionių, nenorinčių, jog iš jų mokesčių būtų finansuojami abortai, bei Hipokrato priesaiką gerbiančių medikų sąžinės prieštaravimo teisė. O taip taip pasibaigs spaudimas Bažnyčios įsteigtoms sveikatos priežiūros įstaigoms (federalinis finansavimas mainais į abortus), prasidėjęs prie Obamos ir sustiprėjęs prie Baideno.

Kalbant apie abortinę (laisvės rinktis) retoriką pacituosiu vieną jauną ir protingą merginą, kuri kažkada man pasakė: „ne visa, ką gali norėti, yra valia turėti“. Panašiai sako ir šv. Paulius: „Viskas valia, bet ne viskas galima.“ Būtų gerai, kad ši taisyklė būtų žmonių elgesį apsprendžianti vidinė nuostata, o ne jų elgesį įsakanti norma, dėl kurios nustatymo ar panaikinimo ir vyksta karai.