Apie tuos, kurie artina pasaulio pabaigą
Autorius: Eduardas Limonovas Šaltinis: http://sauksmas.lt/eduardas-li... 2015-11-28 21:30:58, skaitė 2928, komentavo 1
LDiena.lt: kad plačiau suprasti kontekstą, kuriame Eduardas Limonovas demonstruoja savo bolševikišką įkarštį ideologinėje kovoje prieš Islamą (pažodžiui išvertus - "islamas" reiškia tiesiog "tikėjimas"), primygtinai rekomenduoju susipažinti su Visuomenės saugumo koncepcijos autorių analitine apžvalga "Antikoraninė biblinio projekto valdytojų strategija".
---
Aš prisiskaičiau medžiagos apie „Islamo valstybę“, teroristinę organizaciją, uždraustą Rusijos teritorijoje, man jos atsiunčia vis daugiau, įvairiomis kalbomis, ir dabar, kaip kempinė, išgręžiu ir jums, dalinuosi.
Iš pradžių viskas atrodė taip, tarytum dalyje Irako ir Sirijos teritorijų įsitvirtino dar viena džichadistų organizacija, tik žiauresnė, negu kitos.
Pirmos abejonės, dėl mano suvokimo paprastumo, atsirado pas mane, kada aš atidžiai perskaičiau jų kovinius pseudonimus.
Abu Bakr al-Bagdadi, Аbu Omar aš-Šišani, Аbu Ali-Anbari, Аbu Muchamedi… ir kiti.
Аbu Omar ir Abu Bakr — tai vardai pranašo pasekėjų, pirmųjų Kalifų. Aš atkreipiau į tai dėmesį vienoje iš laikraščio „Izvestija“ skilčių praeitą spalį.
Gremo Vudo straipsnyje žurnale The Atlantic šių metų kovo mėnesį aš aptikau tiesiog stingdančius sielą pasisakymus vieno iš lyderių.
Аl-Alnani:
„Mes nugalėsime jūsų Romą, sulaužysime kryžius ir paversime jus vergais. Jeigu mes nepasieksime jūsų šį kartą, tada mūsų vaikai ir mūsų anūkai padarys tai, jie pardavinės jūsų sūnus kaip vergus vergų turguje“.
Sukrėstas, aš ėmiau ieškoti daugiau informacijos. Juk, kad suprasti reiškinį, reikia gauti kritinę masę duomenų apie jį ir jau tada analizuoti.
Štai ką aš aptikau. Pasirodo:
– Abu Bakr al-Bagdadi ne atsitiktinai išrinktas Kalifu, jis autentiškas Kurašit, tai yra jis kilęs iš pranašo Muchamedo.
– Kada paskelbtas Kalifatas, musulmonai privalo imigruoti į teritorijas, kur Kalifas įtvirtino ir vykdo šariato įstatymus. Tuo paaiškinamas tiesiog neregėtas antplūdis savanorių į Kalifato armiją.
Užsienio kovotojai (ir jų žmonos ir vaikai) atvyksta į Kalifatą su bilietu į vieną pusę. Jie nori gyventi prie šariato ir dauguma nori tapti kankiniais.
– Kariauti, plečiant Kalifatą, – pagrindinė Kalifo pareiga.
– Kalifas privalo vykdyti džichadą ne rečiau kaip kartą metuose. Jeigu Kalifas sutinka su ilgalaike taika arba su pastoviomis sienomis, jis padaro „klaidą“, nuodėmę.
– Islamo įstatymas leidžia sudaryti tiktai laikinas sutartis ne ilgiau negu dešimčiai metų.
– Priimantis kokias nors sienas – baudžiamas atskyrimu nuo bažnyčios, taip pasakė pranašas.
Nusiųsti atstovus į SNO reiškia pripažinti kitą autoritetą, išskyrus Alacho autoritetą, tai šventvagystės aktas. Kalifatas neigia balsavimą. Net jeigu balsuojama už kandidatus, kurie galėtų priartinti, pavyzdžiui, Kalifatą, yra shirk (politeizmas, daugiadievystė).
Talibanas, turėjęs pasiuntinius Saudo Arabijoje, Pakistane ir Arabų Emiratuose, įvykdė nusikalstamą aktą. Jie atsitraukė nuo tikėjimo.
Valstybė turi pareigą terorizuoti savo priešus, šis šventas įsakymas yra Korane, – nukirsti galvas, nukryžiuoti ir imti į vergiją moteris ir vaikus, nes tokie veiksmai paspartina pergalę ir leidžia išvengti tolimesnio konflikto.
Jau šį gruodį Kalifas al-Bagdadi pašaukė baigti su Kalifato priešais tokia tvarka: „…visų pirma su rafida (šiitais), tuomet al-Sulul (sunitai, kurie palaiko Saudo monarchiją)… tuomet pereiti prie kryžiuočių ir jų bazių…“
– Koranas nusako krucifikaciją (nukryžiavimą) kaip išimtinę bausmę Islamo priešams (pirmieji šiame sąraše šiitai ir musulmonai pakeitę tikėjimą į kitą).
Kas liečia krikščionis ir žydus (skelbia 9-tas skyrius Al-Tawb, Korano), tai „reikia kovoti prieš krikščionis ir žydus iki tol, kol jie nepradės mokėti jizya su laisvanorišku nuolankumu ir jausis pavergtais.“
Kaip matome, Kalifato ideologija pilnai paremta Koranu. Iš esmės IV – tai religinis judėjimas, bet kadangi jis agresyvus ir nepripažįsta kitų valstybių sienų, jis yra ir politinis, karingas, imperialistinis. Kalifatas pretenduoja ir pajungti musulmonus Izraelio, Palestinos ir Rusijos – o jūs kaip galvojote?
„Islamo valstybė“ skiria didelę reikšmę Sirijos miestui Dabiq, greta Aleppo. Jie net pavadino taip – Dabiq – savo propagandinį žurnalą, šio miesto vardu, ir beprotiškai šventė, kad brangia kaina užkariavo šitą miestą, esantį strategiškai visiškai nesvarbioje lygumoje.
Kodėl?
Todėl kad čia, Pranašas daug kartų apie tai kalbėjo, Romos armijos įkurs stovyklą. Islamo armijos juos sutiks ir Dabiq taps Romos pralaimėjimo vieta.
Kalifatas užgimė kai kuriuose „Al-Kaidos“ padaliniuose pakankamai senai. 2009 metais Osama ben Ladenui jau pranešė, kad Irake tarp karininkų viešpatauja nervingas Machdi (Mesijo) atėjimo laukimas, kuris pagaliau atkurs Kalifatą (paskutinį paleido 1924 metais Kemalis Atatiurkas), ir kad būtina kažką daryti. Teisybė, Osama ir pats buvo Kalifato šalininkas.
2011 metais al-Admani (paprastai jis daro pareiškimus Kalifato vardu) pranešė apie ketinimą sukurti Kalifatą ir apie tai, kad ateina apokalipsė: „Liko nedaug laiko“.
Bagdadi jau vadino save „tikinčiųjų vadu“ nors IV dar buvo teroristine grupe.
2013 balandį Admani pareiškė:
„Mūsų tikslas – įsteigti Islamo valstybę, kuri nepripažįsta sienų, pagal pranašo metodologiją“.
29 birželio Irako mieste Mosule buvo paskelbtas Kalifatas, o al-Bagdadi tapo Kalifu. Aštuntuoju. Jie tiki, kad viso bus dvylika Kalifatų. O po to įvyks Kalifato kariuomenės pergalė prieš Romos kariuomenę, o toliau – apokalipsė.
Štai su kuo mes turime reikalą.
Su nuožmia sekta, kuri parazituoja islamą.
Jeigu Kalifatas praras teritorijas Irake ir Sirijoje, jis nustos būti Kalifatu, nes Kalifatas – tai teritorinis suverenitetas.
Visai nesenai, jūs matėte, žmogus juodu gaubtuvu vadino JAV prezidentą Obamą vardu, visaip provokuodamas įsiveržimą.
Įtraukti JAV jiems bus pergale.
Prielaida galutinei pergalei prieš „Romą“.
Kalifatas nepalieka vietos planetoje daugiau niekam. Arba pajungimas, arba karas prieš jį, kuriame reikės jį sunaikinti – toks siūlomas kategoriškas pasirinkimas. Tai iššūkis.
Savaime prašosi atsakas į jų iššūkį. Kad išlikti (Rusija jiems irgi „Roma“), reikia juos užmušti.
Jie supranta, kad yra pasmerkti? Supranta. Bet įsitraukia į šitą velnio dūmtraukį – mirties trauką.
Šaltinis
Vertė Algimantas Lebionka
Šaiksmas