BYLA SOKOLOVAS prieš LIETUVĄ

Autorius: Spartakas Šaltinis: https://hudoc.echr.coe.int/eng... 2022-07-15 21:18:00, skaitė 477, komentavo 10

Europos žmogaus teisių teismas

 

BYLOS DALYKAS

 

Byla susijusi su policijos panaudotu elektrošoko prietaisu prieš pareiškėją ir jo įtarimų dėl netinkamo elgesio tyrimu.

2018 m. liepos 17 d. pareiškėjas sulaukė telefono skambučio iš Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato. Jam buvo pranešta, kad dėl jo yra paduotas skundas ir buvo paprašyta atvykti į policijos komisariatą pasiaiškinti. Aptariamą skundą padavė pareiškėjos brolis ir jis buvo susijęs su skola, kurios pareiškėjas tariamai nesumokėjo. Pareiškėjas atvyko į policijos komisariatą; tačiau jis atsisakė atsakyti į visus klausimus be advokato. Jis mobiliuoju telefonu pradėjo filmuoti patalpas ir pareigūnus. Pareigūnai jam pasakė, kad policijos komisariate jis neturi teisės daryti vaizdo įrašų ir liepė sustoti, tačiau pareiškėjas nepakluso. Tada jam buvo pranešta, kad jis yra suimtas už tai, kad atsisakė vykdyti teisėtus policijos nurodymus, ir buvo įpareigota visus savo asmeninius daiktus atiduoti apžiūrai. Pareiškėjas atsisakė ir toliau ginčijosi su pareigūnais.

Kaip matyti iš policijos komisariato apsaugos kameros vaizdo įrašo, kambaryje su pareiškėju buvo keturi pareigūnai. Jie jam pranešė, kad jei jis atsisakys vykdyti jų įsakymus, prieš jį bus panaudota fizinė jėga. Vienas iš pareigūnų L. A. priėjo prie pareiškėjo ir bandė apieškoti jo kišenes, tačiau pareiškėjas nuolat svirduliavo, judino rankas ir rankomis užsidengė kišenes. Tada kitas pareigūnas M. K. prieš jį panaudojo elektrošoko prietaisą. Pareiškėjas nukrito ant grindų, o M. K. vėl naudojosi įrenginiu. L.A. ir M.K. pasuko pareiškėją ant pilvo ir už nugaros surakino rankas antrankiais. Kiti du pareigūnai į bandymus sutramdyti pareiškėją nesikišo.

Pareiškėjas buvo pristatytas į sulaikymo kamerą. Netrukus po to jis pasiskundė, kad jaučiasi blogai. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir jis buvo nuvežtas į ligoninę. Tą pačią dieną jis buvo paleistas.

Kitą dieną pareiškėją apžiūrėjo medicinos ekspertas, kuris nustatė sumušimus ir įbrėžimus ant kaklo, rankų, krūtinės ir pilvo, kurie greičiausiai atsirado smūgių kietu, buku daiktu ir buvo priskirti prie nežymių sužalojimų.

Pareiškėjo sulaikymo dieną pateiktuose pranešimuose keturi pareigūnai nurodė, kad jis buvo agresyvus ir jiems fiziškai priešinosi. M.K. nurodė, kad pareiškėjas stūmė jį ir L. A., o elektrošoko prietaisas buvo naudojamas tam, kad pareiškėjas nesusižalotų arba nesusižalotų.

Remiantis pareigūnų pateikta ataskaita dėl elektrošoko prietaiso panaudojimo, jis prieš pareiškėją buvo panaudotas du kartus: vieną kartą ant krūtinės ir vieną kartą ant dešinės rankos.

2018 m. gruodžio mėn. administraciniai teismai pareiškėjui skyrė 110 eurų (EUR) baudą už teisėtų policijos nurodymų nevykdymą.

Pareiškėjas pateikė skundą policijai, teigdamas, kad elektrošoko prietaisas buvo panaudotas neteisėtai, atsižvelgiant į tai, kad jo veiksmai nesukėlė realios grėsmės pareigūnų gyvybei ar galūnėms.

2018 m. rugpjūčio mėn. Vilniaus policijos komisariatas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatęs, kad pareigūnai veikė pagal įstatymus ir pagal savo kompetenciją; šį sprendimą paliko nepakeistą Vilniaus apygardos prokuratūra ir Vilniaus apylinkės teismas. Tačiau 2018 metų lapkritį Vilniaus apygardos teismas šiuos sprendimus panaikino. Nustatyta, kad tyrimą vykdančios institucijos nesiėmė tam tikrų būtinų priemonių: neapklausė pareiškėjo ir pareigūnų bei tinkamai neištyrė policijos komisariato kameros vaizdo įrašo. Teismas pastebėjo, kad iš šio vaizdo įrašo neatrodė, kad pareiškėjo veiksmai kėlė realią grėsmę.

2018 m. lapkričio mėn. Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Pareiškėjui buvo suteiktas aukos statusas.

Tyrimo metu apklaustas pareigūnas L. A. nurodė, kad pareiškėjui atsisakius leisti jam apieškoti kišenes, L. A. ketino sukioti jam ranką, kad jį sutramdytų, tačiau tuo metu M.K. naudojo elektrošoko prietaisą. M.K. nurodė, kad naudoti prietaisą buvo būtina, nes pareiškėjas aktyviai priešinosi pareigūnams, juos stumdė ir kėlė grėsmę. M. K. teigimu, galbūt buvo galima suvaržyti pareiškėją kitomis priemonėmis, tačiau tos priemonės galėjo turėti sunkesnių pasekmių. M.K. nurodė, kad vežėsi išsiplečiančią lazdą ir dujų balionėlį, tačiau juos naudoti patalpų viduje nebūtų buvę tikslinga. Kitas dalyvavęs pareigūnas R. Z. pareiškė, kad pareiškėjas nekėlė jokios grėsmės, tačiau elektrošoko įtaisas buvo būtinas siekiant išvengti tolesnio pasipriešinimo ir kad tokiomis aplinkybėmis tai buvo mažiausia priemonė.

 

TEISMO VERTINIMAS

 

TARNAUTAS KONVENCIJOS 3 STRAIPSNIO PAŽEIDIMAS

 

Teismas pažymi, kad pareiškimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punkto prasme arba nepriimtinas dėl kokių nors kitų priežasčių. Todėl jis turi būti paskelbtas priimtinu.

 

Esminė galūnė: tariamas nežmoniškas ir žeminantis elgesys

 

Bendrieji principai, susiję su netinkamu teisėsaugos pareigūnų elgesiu, buvo apibendrinti Bouyid prieš Belgiją ([GC], Nr. 23380/09, §§ 81-90, ECHR 2015 ir jame nurodytos bylos).

Teismas anksčiau yra nustatęs, kad elektros smūgis asmeniui yra ypač rimta netinkamo elgesio forma, galinti sukelti stiprų skausmą ir žiaurias kančias (žr. Grigoryev prieš Ukrainą, Nr. 51671/07, § 90, 2012 m. gegužės 15 d. Anzhelo Georgiev ir kiti prieš Bulgariją, Nr. 51284/09, §§ 75–76, 2014 m. rugsėjo 30 d., ir Kanciał prieš Lenkiją, Nr. 37023/13, § 78, 2019 gegužės 23; taip pat žr. 20-ąją bendrąją ataskaitą Europos komiteto dėl kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio ar bausmės prevencijos (CPT), paskelbto 2010 m., cituojamas byloje Znakovas prieš Lietuvą [komitetas], Nr. 32715/17, § 33, 2019 m. lapkričio 19 d.).

Šioje byloje nustatyta, kad prieš pareiškėją elektrošoko prietaisas buvo panaudotas du kartus ir jis buvo sužalotas (žr. 5 ir 7 punktus aukščiau). Ginčo nėra, kad jis ginčijosi su pareigūnais, be leidimo padarė policijos komisariato vaizdo įrašą ir neleido jiems atlikti kratos. Tačiau Teismas negali nustatyti, kad pareiškėjo veiksmai kėlė realią grėsmę pareigūno gyvybei ar sveikatai, dėl kurių būtų pateisinamas elektrošoko prietaiso panaudojimas prieš jį. Tai, kad jis nekėlė tokios grėsmės, pripažino Vilniaus apygardos teismas galutiniame vidaus sprendime (žr. 14 punktą aukščiau). Teismas pastebi, kad pareiškėjas buvo policijos nuovados patalpose vienas su keturiais apmokytais pareigūnais, o jo sulaikymo priežastys neleido manyti, kad jis gali būti ypač pavojingas (žr. 2 pastraipą aukščiau; palyginkite Tali prieš Estiją, Nr. 66393/10, 76 punktas, 2014 m. vasario 13 d.). Iš tiesų, pareigūnai pripažino, kad jį sutramdyti galėjo būti įmanoma kitomis priemonėmis (žr. 12 punktą aukščiau). Nors jie manė, kad kitų suvaržymo priemonių naudojimas būtų turėjęs „sunkesnių pasekmių“, nei savo pranešimuose, nei apklausti tyrimo metu jie nepateikė jokių papildomų paaiškinimų šiuo klausimu. Tokiomis aplinkybėmis Teismas nėra įsitikinęs, kad keturiems pareigūnams buvo būtina naudoti elektrošoko įrenginį, kad pareiškėjas būtų labiau bendradarbiaujantis (žr. mutatis mutandis, Gedrimas prieš Lietuvą, Nr. 21048/12, § 73, 12). 2016 m. liepos mėn.).

Galiausiai, Teismo turima medžiaga rodo, kad nors pareiškėjas buvo įspėtas, kad prieš jį gali būti panaudota fizinė jėga, jis nebuvo konkrečiai įspėtas apie galimą elektrošoko prietaiso panaudojimą (žr. 3 pastraipą aukščiau), kuris suteikė jam galimybę savo noru vykdyti pareigūnų įsakymus. Nagrinėjant bylą ar nagrinėjant Teismą nebuvo užsiminta, kad toks įspėjimas nebuvo įmanomas arba kad dėl to būtų kilęs pavojus pareigūnams (dėl panašios situacijos žr. Znakovas, cituotas aukščiau, § 48).

Todėl Teismas konstatuoja, kad elektrošoko prietaisas buvo panaudotas prieš pareiškėją vieninteliu tikslu užtikrinti, kad jis laikytųsi policijos pareigūnų nurodymų ir kad jo naudojimas nebuvo būtinas dėl jo paties elgesio.

Todėl, nepaisant pareiškėjo patirtų sužalojimų lengvo sunkumo, buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis pagal esminę jo dalį.

Procedūrinė dalis: tariamas veiksmingo tyrimo trūkumas

 

Bendrieji principai, susiję su kaltinimų netinkamu elgesiu tyrimo veiksmingumu, buvo apibendrinti byloje Mocanu ir kiti prieš Rumuniją ([GC], Nr. 10865/09 ir 2 kiti, §§ 314–26, ECHR 2014 (ištraukos) , ir jame nurodytos bylos).

Visų pirma Teismas pakartoja, kad tyrimas turi būti išsamus, o tai reiškia, kad valdžios institucijos visada turi rimtai stengtis išsiaiškinti, kas atsitiko, ir neturėtų pasikliauti skubotomis ar nepagrįstomis išvadomis, kad užbaigtų tyrimą (ten pat, § 325).

Šioje byloje tiek pareiškėjas, tiek Vyriausybė savo pareiškimuose Teismui citavo atitinkamas vidaus teisės nuostatas, kurios nustato išsamias sąlygas, kada teisėsauga gali naudoti fizinę jėgą ir suvaržymo priemones, įskaitant elektros šoko įtaisą. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vertinama, ar šios sąlygos buvo įvykdytos, visų pirma, ar pareiškėjo veiksmai pasiekė reikiamą pavojingumo lygį, kad būtų pateisinamas elektrošoko prietaiso naudojimas (žr. mutatis mutandis Kanciał, minėtą aukščiau, §§ 92-93). Be to, nėra jokių požymių, kad policijos pareigūnų būtų paprašyta išsamiai paaiškinti, kodėl jie manė, kad švelnesnių prievartos priemonių nepakanka pareiškėjui sutramdyti (žr. 12 punktą aukščiau). Galiausiai, valdžios institucijos neištyrė, ar pareiškėjas buvo iš anksto įspėtas apie elektros šoko prietaiso naudojimą, o jei ne, ar buvo pagrįstas atsisakymas nuo įspėjimo (žr. mutatis mutandis minėtą Znakovas, § 60). Tokiomis aplinkybėmis Teismas negali pripažinti, kad pareiškėjo įtarimų dėl netinkamo elgesio tyrimas buvo išsamus.

Taigi buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis pagal jo procesinę dalį.

 

KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS

 

Pareiškėjas prašė 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė 5018 Eur bylinėjimosi teisme išlaidų atlyginimo: 4200 Eur advokato išlaidų ir 818 Eur už dokumentų vertimą iš anglų kalbos į lietuvių ir iš lietuvių į anglų kalbą. Jis pateikė atitinkamų kvitų kopijas.

Vyriausybė teigė, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra per didelis ir nepagrįstas. Jie taip pat nurodė, kad vertimo išlaidos nebūtinai buvo patirtos, nes pagal oficialų pareiškėjos advokato gyvenimo aprašymą ji kalbėjo angliškai.

Teismas mano, kad yra tikslinga iš pareiškėjo priteisti 12 000 EUR neturtinei žalai atlyginti ir visus galimus mokėtinus mokesčius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgdamas į savo teismų praktiką (žr. Tarvydas prieš Lietuvą, Nr. 36098/19, § 63, 2021 m. lapkričio 23 d., ir joje nurodytą teismų praktiką), Teismas atmeta 2021 m. ieškinio dalį dėl vertimo išlaidų. Kalbant apie advokatų honorarus, Teismas mano, kad jie buvo faktiškai ir būtinai patirti ir yra pagrįsti dydžiu. Todėl pagal šią dalį pareiškėjui priteisiama 4 200 eurų ir visi jam gali būti taikomi mokesčiai.

 

DĖL ŠIŲ PRIEŽASČIŲ TEISMAS VIENBALSIAI

 

paskelbia pareiškimą priimtinu; Nusprendžia, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis iš esmės; Nusprendžia, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis pagal jo procedūrinę dalį; Laiko

a) kad valstybė atsakovė per tris mėnesius sumokėtų pareiškėjui šias sumas:

12 000 EUR (dvylika tūkstančių eurų), įskaitant visus mokesčius, kurie gali būti taikomi neturtinei žalai atlyginti;

(ii) 4 200 EUR (keturi tūkstančiai du šimtai eurų), pridėjus visus mokesčius, kurie gali būti taikomi pareiškėjui, išlaidoms ir išlaidoms padengti;

b) kad nuo pirmiau minėtų trijų mėnesių pabaigos iki atsiskaitymo nuo pirmiau nurodytų sumų turi būti mokamos paprastosios palūkanos, kurių norma lygi Europos centrinio banko ribinei skolinimo normai įsipareigojimų neįvykdymo laikotarpiu, pridėjus tris procentinius punktus; Atmeta likusią ieškovės reikalavimo dėl teisingo atlyginimo dalį.

 

Surašyta anglų kalba ir pranešta raštu 2022 m. birželio 28 d. pagal Teismo reglamento 77 taisyklės 2 ir 3 dalis.

 

Šaltinis:

https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22itemid%22:[%22001-218033%22]}

Vertė:

Spartakas