BRICS šalys nori atimti iš JAV vienvaldystę
Autorius: minfo.lt Šaltinis: https://minfo.lt/pasaulis/stra... 2022-07-22 03:36:00, skaitė 281, komentavo 4
Vakarų jėgų dominavimas pamažu griaunamas dėl daugiapolės pasaulio tvarkos, rašo „The American Conservative“. Straipsnio autorius pažymi, kad BRICS šalyse gyvena 40% pasaulio gyventojų, o bendras organizacijos šalių BVP – 25%, todėl bloko ignoruoti nebegalima.
Atskirai daug kalbėta apie Braziliją, Rusiją, Indiją, Kiniją ir Pietų Afriką. Tačiau stebėtinai mažai dėmesio buvo skirta jų bandymui įamžinti ryšius BRICS formatu. Šis akronimas yra labai svarbus norint suprasti besiformuojančios pasaulio tvarkos daugiapolę struktūrą dalyvaujant kylančioms valstybėms.
Nors iš pradžių atrodė, kad organizacija sprendžia investicijų problemas, ekonomistas Jimas O‘Neillas, 2001 m. straipsnyje „išradęs“ BRIC be Pietų Afrikos, vėliau vokiečių žurnalui „Der Spiegel“ pripažino, kad jau gerai žinojo apie galimą naujų žaidėjų poveikį pasaulinė valdymo sistema.
Terorizmas ir JAV invazija į Afganistaną, o ne BRICS šalių iškilimas, daugelį metų nuo Rugsėjo 11-osios buvo pagrindinė geopolitinių diskusijų tema. Tai įtvirtino klaidingą nuomonę, kad JAV vadovaujamai vienpoliei pasaulio tvarkai alternatyvos nėra. Kaip ironiška dabar skaitoma jo charakteristika, paskelbta 1999 m. Williamo Woolfortho iš Dartmuto koledžo plunksnos: „Ne tik taikus, bet ir patvarus“.
Tais pačiais metais Harvardo politologas Samuelis Huntingtonas savo straipsnyje „Foreign Affairs“ pavadino dabartinę pasaulio tvarką „vienapole“, – tai reiškia, kad Jungtinės Valstijos išliko vienintele supervalstybe ir turi galimybių bei galimybių ginti savo interesus visame pasaulyje, bet net užsienio politikos tikslams pasiekti reikalinga mažų šalių pagalba.
Tuo tarpu apie Kinijos augimo potencialą rimtai negalvota. Buvo manoma, kad šalis praktiškai neturi prielaidų tapti regionine ir tarptautine galia. Pavyzdžiui, W. Wohlforthas ir jo Dartmuto kolega Stephenas Brooksas 2002 m. savo esė pavadinimu „Amerikos viršenybės perspektyvos“ abejojo, ar Pekinas gali pasivyti JAV technologijų plėtros srityje.
Tačiau tuo metu pasaulyje jau buvo subrendę didelio masto pokyčiai, o galia sparčiai judėjo iš globalios Šiaurės į globalius pietus. Pasaulio sistema nuolat tampa „postamerikietiška“ arba „postvakarietiška“, abu terminai apibūdina tą patį geopolitinį reiškinį, kurį Amitavas Acharya 2014 m. pavadino „amerikietiškos pasaulio tvarkos pabaiga“.
Galbūt pagrindinis daugiapoliškumo katalizatorius buvo krizė, apėmusi JAV 2007–2010 m. Nuo to momento vis daugiau tarptautinių investuotojų ir ekonomistų pradėjo rimtai žiūrėti į BRICS.
Dėl valdymo nesėkmių per recesiją tarptautinė finansinė tvarka susidūrė su teisėtumo krize. Kita vertus, BRICS šalys išplėtė bendradarbiavimą tarp blokų tarptautinių finansų srityje ir įsitvirtino kaip nauji stabilumo ramsčiai pasaulio ekonomikoje, kartu demonstruodamos vidutinį metinį 10,7% ekonomikos augimą 2006–2008 m.
Nuo tada pagrindinis bloko tikslas buvo pereiti nuo Vakarų globojamos globalaus valdymo sistemos prie visa apimančios ir daugiapolės sistemos, kuri taptų alternatyva vienpolinei JAV hegemonijai. „Pabrėžiame savo poziciją už demokratiškesnę ir teisingesnę daugiapolę pasaulio tvarką, pagrįstą tarptautine teise, lygybe, abipuse pagarba, bendradarbiavimu, koordinuotais visų valstybių veiksmais ir kolektyviniu sprendimų priėmimu“, – sakoma BRICS lyderių bendrame pranešime po 2009 m. susitikimo Jekaterinburge. Ši pozicija dėl daugiapoliškumo tebėra aktuali ir šiandien.
Nepaisant pirminių Vakarų apžvalgininkų abejonių dėl BRICS efektyvumo ir sanglaudos, 2014-aisiais „The Financial Times“ pagaliau pripažino: „Sprendžiant iš pasaulio ekonomikos poslinkių, pokyčiai pasaulio sistemoje yra logiški ar net neišvengiami.“
Po BRICS viršūnių susitikimo Kinijoje 2017 m., jos nariai paskelbė Siameno deklaraciją – 68 punktų manifestą, skirtą daugiapolei pasaulio tvarkai pakeisti „Pax Americana“. Šalys apibūdino strateginę partnerystę bloko viduje, dar kartą patvirtino esminį JT vaidmenį, tačiau kartu pabrėžė, kad Saugumo Tarybai ir Breton Vudso sistemai reikia reformų.
Pažymėtina, kad tame pačiame viršūnių susitikime Pekinas pasiūlė BRICS+ formatą, kuris padėjo pagrindą bendradarbiavimui su blokui nepriklausančiomis šalimis ir sukūrė tvirtą „kolektyvinės lyderystės“ pagrindą.
Kaip parodė neseniai įvykęs BRICS forumas, susidomėjimas bendradarbiavimu auga: kylančios ekonomikos šalių grupę akylai stebi Artimųjų Rytų ir Lotynų Amerikos šalys, o Argentina ir Iranas jau pareiškė norą tapti visavertėmis narėmis. Atrodo, kad tiek Kinija, tiek Rusija BRICS plėtrą vertina teigiamai: tai - galimybė joms prisitaikyti prie pokyčių ir neatsilikti nuo laiko. Taigi jie pasiūlė nustatyti procedūras ir reikalavimus kandidatams į ES.
BRICS šalyse gyvena daugiau nei 40 % pasaulio gyventojų. Jų bendras BVP sudaro 25 % pasaulio BVP (21 trilijonas USD), o šalių dalis pasaulio prekyboje 2020 m. buvo beveik 20 procentų (6,7 trilijono USD). Akivaizdu, kad BRICS yra jėga, su kuria reikia skaitytis. Vakarų valstybių dominavimas pamažu nyksta. Tokios jėgos kaip Kinija ir Indija iškyla į pirmą planą, o pasaulinis valdantis elitas darosi vis mažiau vakarietiškas ir labiau ideologiškai įvairesnis.
Kaip teisingai pažymėjo Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro, „besivystančių ekonomikų dalis pasaulyje auga ir reikalauja tinkamo atstovavimo“. Šis procesas yra visiškai natūralus ir negrįžtamas. Tai yra tvarka, kuri būtų palankesnė JT ir G20, o ne NATO ir G7. BRICS šalys deda pamatus tikrai demokratinei ir daugiapolei pasaulio tvarkai, kurioje valstybės veikia kaip suverenūs subjektai ir bendrai valdo tarptautinę sistemą, pagrįstą tarptautine teise, o ne iš prigimties hegemoniška „taisyklėmis pagrįsta tvarka“.