JT, Pasaulio ekonomikos forumas - už pasaulinį "karą su ūkininkais"

Autorius: Anonimusas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2022-07-31 03:38:00, skaitė 1461, komentavo 17

Daugybė ekspertų laikraščiui "The Epoch Times" teigė, kad didėjantis reguliavimo puolimas prieš žemės ūkio produkcijos gamintojus nuo Olandijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų iki Šri Lankos ir kitų šalių yra glaudžiai susijęs su Jungtinių Tautų "Darbotvarkės 2030" darnaus vystymosi tikslais ir JT partneriais Pasaulio ekonomikos forume (WEF).

Iš tiesų keli iš 17 JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) yra tiesiogiai susiję su politika, dėl kurios nukenčia ūkininkai, rančų augintojai ir maisto atsargos visame pasaulyje.

Aukšto lygio Kinijos komunistų partijos (KKP) nariai JT sistemoje padėjo sukurti DVT ir šiuo metu padeda vadovauti organizacijos pasaulinio plano įgyvendinimui, anksčiau rašė "The Epoch Times".

Daugelio ekspertų teigimu, jei nebus kontroliuojama, JT remiama tvarumo politika žemės ūkio ir maisto produktų gamybos srityje sukels ekonominį nuniokojimą, svarbiausių prekių trūkumą, visuotinį badą ir dramatišką asmens laisvių praradimą.

Jau dabar milijonai žmonių visame pasaulyje susiduria su pavojingu maisto trūkumu, o viso pasaulio pareigūnai teigia, kad metams bėgant padėtis tik blogės.

Ekspertai "The Epoch Times" teigė, kad už viso to slypi tam tikra darbotvarkė.

Netgi privati žemės nuosavybė atsidūrė taikiklyje, nes pasaulinė maisto gamyba ir pasaulio ekonomika pertvarkoma, kad būtų pasiekti pasauliniai tvarumo tikslai, rodo "The Epoch Times" peržiūrėti Jungtinių Tautų dokumentai.

Kaip aiškinama JT interneto svetainėje, 2015 m. priimti tikslai "grindžiami dešimtmečius trukusiu šalių ir JT darbu".

Vienas pirmųjų susitikimų, kuriame buvo apibrėžta tvarumo darbotvarkė, buvo JT konferencija dėl žmogaus gyvenviečių, vadinamoji "Habitat I", kurioje buvo priimta Vankuverio deklaracija.

Susitarime buvo teigiama, kad "žemė negali būti traktuojama kaip paprastas turtas, kurį valdo asmenys" ir kad privati žemės nuosavybė yra "pagrindinė turto kaupimo ir koncentracijos priemonė, todėl prisideda prie socialinio neteisingumo".

"Todėl būtina valstybinė žemės naudojimo kontrolė", - teigiama JT deklaracijoje, kuri tapo įžanga į dabar liūdnai pagarsėjusią Pasaulio ekonomikos forumo "prognozę", kad iki 2030 m. "jums nieko nepriklausys".

Nuo to laiko daugybė JT agentūrų ir pareigūnų išdėstė savo "tvarumo" viziją, įskaitant raginimus drastiškai riboti energijos, mėsos vartojimą, keliones, gyvenamąjį plotą ir materialinę gerovę.

The Epoch Times apklausti ekspertai teigia, kad kai kurie turtingiausi ir galingiausi pasaulio korporacijų vadovai bendradarbiauja su Kinijos ir kitų šalių komunistais, siekdami centralizuoti maisto gamybos kontrolę ir sutriuškinti nepriklausomus ūkininkus ir rančų augintojus.

Tačiau, anot politikos kritikų, tikslas yra visai ne saugoti aplinką ar kovoti su klimato kaita. Vietoj to ekspertai įspėja, kad "tvarumo" pasakojimas ir kiti pateisinimai yra įrankis įgyti maisto, žemės ūkio ir žmonių kontrolę.

"Galutinis šių pastangų tikslas - sumažinti tiek atskirų tautų, tiek žmonių suverenitetą", - sakė Konstruktyvaus rytojaus komiteto (CFACT), viešosios politikos organizacijos, besispecializuojančios aplinkosaugos ir vystymosi klausimais, prezidentas Kreigas Rukeris (Craig Rucker).

"Šios darbotvarkės šalininkai siekia ne išgelbėti planetą, kaip jie teigia, bet padidinti žmonių kontrolę", - sakė jis laikraščiui "The Epoch Times" ir pridūrė, kad siekiama centralizuoti valdžią nacionaliniu ir net tarptautiniu lygmeniu.

 

JT darnaus vystymosi tikslai - 2030 m. darbotvarkė 

2015 m. organizacija ir jos valstybės narės priėmė JT darnaus vystymosi tikslus, dažnai vadinamus Darbotvarke iki 2030 m., kaip gaires, kaip "pakeisti mūsų pasaulį". Aukščiausių JT pareigūnų vadinami "bendruoju žmonijos planu" ir pasauline "tarpusavio priklausomybės deklaracija", 17 tikslų apima 169 uždavinius, apimančius kiekvieną ekonomikos ir gyvenimo sritį.

"Visos šalys ir visi suinteresuotieji subjektai, veikdami bendradarbiaudami partnerystėje, įgyvendins šį planą", - skelbiama dokumento preambulėje, pakartotinai pažymint, kad "niekas nebus paliktas nuošalyje".

Be kitų elementų, 10-ajame JT plano tiksle raginama perskirstyti nacionalinį ir tarptautinį turtą, taip pat "iš esmės keisti mūsų visuomenių prekių ir paslaugų gamybos ir vartojimo būdus".

Valdžios panaudojimas visai ekonominei veiklai pertvarkyti yra labai svarbi DVT dalis, o 12 tikslas reikalauja "tvaraus vartojimo ir gamybos modelių".

Tarp konkrečių 12 tikslo uždavinių yra keletas tiesiogiai susijusių su žemės ūkio politika, kuri kenkia maisto gamybai. Tarp jų - "tvarus gamtos išteklių valdymas ir veiksmingas naudojimas".

Galbūt dar svarbiau, kad dokumente reikalaujama "aplinkosauginiu požiūriu patikimo cheminių medžiagų ir visų atliekų tvarkymo per visą jų gyvavimo ciklą pagal sutartas tarptautines sistemas".

Dėl to žmonės, o ypač ūkininkai, turi "gerokai sumažinti jų patekimą į orą, vandenį ir dirvožemį, kad būtų sumažintas jų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai".

Kiti DVT, tiesiogiai susiję su tuo, ką kritikai vadina "karu su ūkininkais", yra 14 tikslas, kuriame kalbama apie "visų rūšių jūrų taršą, ypač iš sausumoje vykdomos veiklos, įskaitant ... taršą maistinėmis medžiagomis". JT reguliariai apibūdina žemės ūkį ir maisto gamybą kaip grėsmę vandenynui.

JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), vadovaujama buvusio KKP žemės ūkio ir kaimo reikalų viceministro Qu Dongyu, padeda vadovauti šiai veiklai.

2014 m. ataskaitoje "Bendros tvaraus maisto ir žemės ūkio vizijos kūrimas: JT agentūra ragina drastiškai apriboti trąšų, pesticidų, išmetamųjų teršalų ir vandens naudojimą žemės ūkio sektoriuje.

Kaip pavyzdys, kaip turi būti reformuojamas žemės ūkis, kad JT jį laikytų tvariu, FAO ataskaitoje skelbiama, kad "per didelis azoto trąšų naudojimas yra pagrindinė vandens taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo priežastis".

Romoje įsikūrusi FAO neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

Kitas iš 17 DVT, darantis tiesioginį poveikį žemės ūkiui ir maisto gamybai, yra 2 tikslas, kuriame raginama užtikrinti "tvarų žemės ūkį" ir "tvarią maisto gamybą".

Tuo tarpu 6 tiksle raginama "tvariai valdyti vandenį", kuris apima įvairius uždavinius, susijusius su vandens naudojimu žemės ūkyje ir nuotėkiu.

Kadangi JT vadovai mano, kad žemės ūkis ir maisto produktų gamyba yra pagrindiniai veiksniai, prisidedantys prie vadinamosios žmogaus sukeltos klimato kaitos, 13 tikslas taip pat yra svarbus. Jame vyriausybės raginamos "integruoti klimato kaitos priemones į nacionalinę politiką, strategijas ir planavimą".

15 tikslas, kuriame kalbama apie tvarų sausumos ekosistemų naudojimą, taip pat turi keletą uždavinių, kurie daro poveikį žemės ūkiui ir maisto gamybai.

Visame pasaulyje nacionalinės ir regioninės vyriausybės bendradarbiauja su JT agentūromis, siekdamos įgyvendinti šiuos tvarumo tikslus žemės ūkyje ir kituose sektoriuose.

Pavyzdžiui, reaguodama į JT susitarimus dėl biologinės įvairovės, Europos Sąjunga priėmė įvairias JT remiamas biologinės įvairovės programas, tokias kaip "Natura 2000" ir ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m., kuriomis savo žemės ūkio politikoje remiasi Nyderlandų vyriausybė ir kitos šalys.

JT taip pat viešai giriasi savo vaidmeniu primetant DVT Šri Lankoje ir kitose šalyse, kenčiančiose nuo maisto trūkumo ir ekonominių nelaimių, susijusių su tomis pačiomis pasaulinėmis tvarumo programomis.

Visame pasaulyje beveik kiekvienos šalies vyriausybė teigia, kad įtraukia DVT į savo įstatymus ir kitus teisės aktus.

 

Pasaulio ekonomikos forumo "Partnerysė"

Greta JT veikia ir įvairios "suinteresuotosios šalys", kurios yra labai svarbios įgyvendinant tvaraus vystymosi politiką per "viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę".

Šių pastangų pagrindas yra WEF, kuris nuo 2020 m. skatina visišką visuomenės pertvarką, vadinamą "didžiuoju perkrovimu". 2019 m. WEF pasirašė "strateginę partnerystę" su JT, kad pasaulio verslo bendruomenėje būtų plėtojama Darbotvarkė 2030.

Oficialiame susitarime apibrėžtos "bendradarbiavimo sritys, kuriomis siekiama stiprinti institucinį dalyvavimą ir bendrai spartinti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą".

Daugelis svarbiausių Darbotvarkės iki 2030 m. pareigūnų, įskaitant aukščiausius JT vadovus, tokius kaip dabartinis generalinis sekretorius António Guterresas, kuris save vadina socialistu, taip pat jau dešimtmečius bendradarbiauja su WEF.

Tuo tarpu WEF aiškiai nurodė savo tikslus. Neseniai jis įkūrė "Maisto veiksmų aljansą" (angl. Food Action Alliance, FAA), kurio interneto svetainėje pripažįstama, kad Darbotvarkė iki 2030 m. "pagrindžia FAA siekį sukurti ilgalaikę ir ilgalaikę platformą, skirtą daugelio suinteresuotųjų šalių veiksmams maisto sistemų srityje siekiant įgyvendinti DVT".

Kartu su 2021 m. rugsėjo mėn. vyksiančiu JT "Maisto sistemų aukščiausiojo lygio susitikimu" WEF FAA paskelbė ataskaitą, kurioje išdėstė savo "lyderystės darbotvarkę, skirtą daugelio suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimui siekiant pertvarkyti maisto sistemas".

Dokumente, be kita ko, apibendrinamos FAA įžvalgos dėl "paramos transformuojančioms maisto sistemos partnerystėms ir jos vertės pasiūlymo po 2021 m. JT aukščiausiojo lygio susitikimo maisto sistemų klausimais, siekiant JT darnaus vystymosi tikslų".

ŽEF viešas susirūpinimas žemės ūkio ir maisto tiekimo pertvarkymu tęsiasi bent jau daugiau nei dešimtmetį.

Bendradarbiaudamas su įvairiomis bendrovėmis, WEF 2010 m. paskelbė ataskaitą, kurioje išdėstyta "nauja žemės ūkio vizija", apimanti "veiksmų planą suinteresuotosioms šalims". Jame dalyvauja daugelis didžiausių pasaulio maisto pramonės įmonių, kurios dominuoja rinkoje ir kurioms priklauso daugybė populiarių prekės ženklų.

WEF interneto svetainėje gausu informacijos, kuria siekiama pateisinti "suinteresuotųjų šalių" vykdomą visišką maisto tiekimo pertvarką.

"Kadangi pasaulinės maisto sistemos tampa vis labiau tarpusavyje susijusios, reikės veiksmingai koordinuoti įvairių suinteresuotųjų šalių veiklą", - teigia WEF savo platformoje "Strateginė žvalgyba", dažnai kaip šaltinį nurodydamas FAO.

"Galimybė sukurti naujus, sisteminius požiūrius į maisto sistemas, apimančius įvairias suinteresuotąsias šalis, suteikia galimybių padėti tvariai išmaitinti pasaulį ir ateityje."

Organizacijos dažnai minimos "suinteresuotosios šalys" - tai vyriausybės, bendrovės ir vadinamosios nevyriausybinės organizacijos, kurias dažnai finansuoja tos pačios bendrovės ir vyriausybės. Jos visos kartu sprendžia šį klausimą.

Pavyzdžiui, WEF giriasi, kad į "tvaresnės ateities" skatinimą įtraukė tokias korporacijas milžines kaip "Coca-Cola" ir "Unilever".

Svarbus veikėjas yra ir Rokfelerio fondas, kuris neseniai paskelbė ataskaitą apie tai, kaip "atstatyti stalą" ir "pertvarkyti JAV maisto sistemą".

WEF "Maisto inovacijų centrai" visame pasaulyje turėtų tapti svarbia šios pasaulinės transformacijos dalimi.

Praėjusių metų Davoso darbotvarkės savaitėje kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume apie "maisto sistemų ir žemės naudojimo pertvarką", Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte paskelbė, kad Nyderlanduose įsikurs "Pasaulinis Pasaulio ekonomikos maisto inovacijų centrų koordinavimo sekretoriatas".

Jis sakė, kad šis sekretoriatas "sujungs visus kitus maisto inovacijų centrus", kad būtų lengviau kurti "mums reikalingas partnerystes".

Nei WEF, nei Rokfelerio fondas neatsakė į prašymus pakomentuoti jų vaidmenį Darbotvarkėje 2030 ir visame pasaulyje vykdomą žemės ūkio politiką.

Kitos organizacijos ir subjektai, dalyvaujantys šioje iniciatyvoje, yra galingi neapmokestinamieji fondai, tokie kaip Gateso fondas, visame pasaulyje plintančios ES stiliaus regioninės vyriausybės ir įvairios jų finansuojamos grupės.

 

Ūkininkų ir maisto produktų tiekėjų spaudimas 

Visame pasaulyje JT darnaus vystymosi tikslams pritaikyta vyriausybių politika spaudžia ūkininkus, ypač mažesnius, nepriklausomus gamintojus, nepajėgiančius prisiimti papildomų išlaidų, susijusių su papildomu reguliavimu ir kontrole.

Švęsdamas JT tvarumo idėjas, neseniai nušalintas Šri Lankos prezidentas Gotabaja Radžapaksa 2021 m. JT COP26 klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime paskelbė, kad jo vyriausybė uždraudžia chemines trąšas ir pesticidus.