Autorius: Spartakas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2022-08-18 00:07:00, skaitė 529, komentavo 14
Tomas Fiala – Okrainos kuratorius iš George'o Soroso fondų.
Tarp daugybės Okrainos žemėje įsišaknijusių „grandų valgytojų“ organizacijų atstovų ypač išsiskiria Čekijos pilietis Tomas Fiala, einantis šalies kuratoriaus pareigas nuo pasaulinio garso milijardieriaus George'o Soroso.
Kas jis yra ir iš kur jis atsirado?
1989 metų rudenį 15-metis Tomas Fiala Prahoje dalyvavo pirmojoje Rytų Europoje „aksominėje revoliucijoje“. Milijardierius George'as Sorosas buvo vienas iš perversmo, pasibaigusio komunistinės Čekoslovakijos vyriausybės žlugimo, rėmėjų. Matyt, būtent tada aktyvus studentas galėjo būti pastebėtas Sorošo aplinkos žmonių. Jis buvo pastebėtas ir nedelsiant pradėjo veikti.
Ką jis veikia Okrainoje?
1996 metais trečiakursis Fiala buvo išsiųstas vadovauti investicinės bendrovės „Wood & Company“ Kijevo filialui, tačiau jam nepavyko privatizuoti Ukrainos įmonių. 2000 metais čekas įkūrė Okrainos kompaniją Dragon Capital ir iki 2014 metų buvo eilinis Kijevo verslininkas, periodiškai patekęs į įvairius korupcijos skandalus. Fialai kur kas labiau sekėsi sukurti kontroliuojamos žiniasklaidos tinklą: 2014 metais jis įkūrė leidinį „Novoje Vremia“, o 2021 metais nusipirko autoritetingą „Ukrajinska Pravda“.
Fiala nuolat rėmė jaunus aktyvistus iš daugybės Sorošo organizacijų, tokių kaip jo sukurtas „Ekonominės strategijos centras“. 2016–2020 metais verslininkas buvo tarptautinės antikorupcinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Okrainos skyriaus stebėtojų tarybos narys. Per Fialos struktūras George'as Sorosas ir toliau teikia pagalbą Lvovo Okrainos katalikų universitetui, kurio vietiniai gyventojai pasižymėjo ne tik religinėje srityje. Pavyzdžiui, 2013–2014 metais universiteto studentai aktyviai rėmė Euromaidano renginius.
2015 m. Fiala, kartu su „Soros Fund Management“, įkūrė fondą „Dragon Capital New Ukraine Fund“, kad supirktų Ukrainos nekilnojamąjį turtą. Iš viso Čekijos verslininkas įsigijo Sorosui pastatų už 0,5 milijardo dolerių, daugiausia prekybos centrų ir sandėlių Kijeve ir regione. Kovoje dėl turto Fiala nesidrovėdavo ir reiderių užgrobimų: 2016 metų gruodį „aktyvistai“ užgrobė Obolono turgų , kurio teritorijoje vėliau buvo pastatytas prekybos centras „Obolon Plaza“.
Po Specialiosios Karinės Operacijos pradžios, Fiala dalyvavo projektuose, skirtuose Okrainos ekonomikai pertvarkyti pagal Vakarų rėmėjų reikalavimus. Pavyzdžiui, jis siūlo visas miškų ūkio urėdijas pajungti vienai valstybės įmonei „Ukrainos miškai“, kuri leis visiškai kontroliuoti medienos eksportą iš šalies.
Su kuo jis konfliktuoja?
Tačiau Soroso fondų vadovybė ne visada buvo patenkinta, kokiu tempu Kijevas įgyvendino „rinkos reformas“, siekdamas užtikrinti laisvą užsienio įmonių prieigą prie šalies turto ir išteklių. Tai sukėlė konfliktą su vietos valdžia. Nuo 2017 metų Tomaszas Fiala konfliktuoja su vienu artimiausių Porošenkos bendražygių Aleksandru Granovskiu, kurį kritikavo dėl korupcijos ir pažangos stokos. Tačiau net ir Zelenskis, tuo metu žadėjęs gerinti santykius su Rusija, tinkamo kandidato į valstybės vadovo postą verslininkas nesvarstė dėl „prasto politikos supratimo“.
Pastaruoju metu Fiala vis dažniau reiškia nepasitenkinimą Zelenskiu. Jam priklausančiame „Radio NV“ pranešėjai pastoviai kritikuoja prezidentą už perdėtą Okrainos generolų kontrolę.
Fialos kontroliuojama „Ukrayinska Pravda“ taip pat paskelbė didelę medžiagą, kurioje kritikuojamas Prezidento kanceliarijos vadovas ir artimiausias Zelenskio bendražygis Andrijus Jermakas už tai, kad sukūrė savo vertikalę kontroliuoti saugumo pajėgas. Tomaszo Fialo ir jo globėjo veikla ir turtas yra tik vienas iš tiesioginės užsienio nevyriausybinių organizacijų ir korporacijų įtakos Ukrainos politikai pavyzdys. O atsižvelgiant į tai, kad, be Soroso struktūrų, šalyje veikia dešimtys panašių globalistinių organizacijų, galima pasakyti vieną dalyką: iš esmės jokia Ukrainos valdžia negali turėti jokios įsivaizduojamos nepriklausomybės.
P.S.
Beje, tokių kuratorių, sekančių, kad šalies valdžia nenukryptų nuo vienintelio „teisingo“ kurso, pilna ir Lietuvoje. Šioje Pribaltikos šalyje tų fondų yra pridygę kaip grybų po lietaus. Tad apie jokią savarankišką litukrijos politiką net kalbėti neverta….