Socialinės žiniasklaidos manipuliavimas botais kaip politinė priemone plinta

Autorius: Anonimusas Šaltinis: https://nakedsecurity.sophos.c... 2022-08-18 22:16:00, skaitė 430, komentavo 13

Naujoje Oksfordo interneto instituto ataskaitoje teigiama, kad manipuliavimas socialine žiniasklaida tampa vis pavojingesnis: vis daugiau vyriausybių ja naudojasi siekdamos manipuliuoti viešąja nuomone, o tai kelia vis didesnę grėsmę demokratijai.

Pasak jų, nieko naujo, kad politinės partijos ir vyriausybės naudoja propagandą, tačiau naujoji norma apima toksiškas žinutes, kurias lengva skleisti pasauliniu mastu naudojant naujas tikslines ir stiprinimo priemones.

Oksfordo universiteto kompiuterinės propagandos tyrimų projekto duomenimis, algoritmų, automatizavimo ir didžiųjų duomenų naudojimas viešajai nuomonei formuoti, t. y. kompiuterinė propaganda, tampa "plačiai paplitusia ir visur esančia kasdienio gyvenimo dalimi".

Trečiojoje metinėje ataskaitoje projektas nagrinėjo tai, ką jis vadina "kibernetinių pajėgų" veikla 70 šalių. Kibernetiniai daliniai - tai bendras terminas, kuriuo vadinami vyriausybių ar politinių partijų veikėjai, naudojantys socialinę žiniasklaidą, kad manipuliuotų viešąja nuomone, persekiotų disidentus, pultų politinius oponentus ar skleistų poliarizuojančias žinutes, kuriomis siekiama suskaldyti visuomenę ir kt.

Per pastaruosius dvejus metus šalių, kurios naudojasi socialine žiniasklaida manipuliacijų kampanijoms vykdyti, skaičius išaugo 150 proc.

Kompiuterinės propagandos naudojimas visuomenės požiūriui formuoti per socialinę žiniasklaidą tapo įprastu reiškiniu, kuris neapsiriboja tik kelių blogų veikėjų veiksmais. Informacinėje aplinkoje, kuriai būdingi dideli informacijos kiekiai ir ribotas naudotojų dėmesys bei pasitikėjimas, kompiuterinės propagandos priemonės ir metodai tampa įprasta ir, ko gero, būtina skaitmeninių kampanijų ir viešosios diplomatijos dalimi.

Kas lemia augimą?

Tyrėjai teigė, kad iš dalies šį augimą galima paaiškinti tuo, kad stebėtojai, turėdami skaitmenines priemones ir tikslesnį žodyną atskleistai kibernetinių pajėgų veiklai apibūdinti, tampa vis labiau patyrę, kai reikia nustatyti tokias manipuliavimo kampanijas ir apie jas pranešti.

Tyrėjai teigia, kad iš dalies augimas taip pat susijęs su naujomis socialinės žiniasklaidos šalimis, kurios eksperimentuoja su kompiuterinės propagandos įrankiais ir metodais per rinkimus arba kaip su nauja informacijos kontrolės priemone.

Jų mėgstamiausios interneto platformos

Tyrėjai rado įrodymų, kad 56 šalys vykdo kibernetinių karių kampanijas "Facebook". Tyrėjai nustatė, kad dėl savo rinkos dydžio - tai viena didžiausių socialinių tinklų platformų pasaulyje - ir dėl savo pasiekiamumo, kuris leidžia daryti įtaką ne tik tikslinėms auditorijoms, bet ir jų tinklams, įskaitant artimus šeimos narius ir draugus, jis ir vėl tapo tokios veiklos platforma Nr. 1. Facebook taip pat puikiai veikia kaip propagandos priemonė, nes jame skleidžiamos politinės naujienos ir informacija, galima kurti grupes ir puslapius.

Atsakydama į žiniasklaidos užklausas apie ataskaitą, "Facebook" teigė, kad tikslios informacijos rodymas naudotojams yra "pagrindinis bendrovės prioritetas". Iš atstovo spaudai:

Sukūrėme pažangesnius įrankius, užtikrinome didesnį skaidrumą ir glaudesnę partnerystę, kad galėtume geriau nustatyti kylančias grėsmes, sustabdyti piktavalius veikėjus ir sumažinti dezinformacijos plitimą "Facebook", "Instagram" ir "WhatsApp".

Per pastaruosius metus įgyvendinant projektą taip pat pastebėta, kad kibernetinių pajėgų aktyvumas didėja vaizdų ir vaizdo įrašų dalijimosi platformose, tokiose kaip "Instagram" ir "YouTube", taip pat "WhatsApp". Tyrėjai mano, kad per ateinančius kelerius metus politinė komunikacija šiose vaizdinėse platformose augs.

Viena iš ataskaitos autorių Samantha Bradshaw agentūrai "Reuters" sakė, kad tokiose platformose naudotojai mato netikras naujienas, kurios pateikiamos greitais, lengvai įsisavinamais ir smegenų nevarginančiais smūgiais:

"Instagram" ir "YouTube" tai susiję su besikeičiančiu netikrų naujienų pobūdžiu - dabar yra mažiau tekstinių svetainių, kuriose dalijamasi straipsniais, ir daugiau vaizdo įrašų su greitai vartojamu turiniu.

Sunku prižiūrėti vaizdinį turinį

J. Bradshaw teigė, kad dėl vizualinio turinio kaip propagandos priemonės naudojimo platformoms bus sunkiau automatiškai atpažinti ir ištrinti tokio pobūdžio medžiagą. Deja, negalime pasikliauti, kad naudotojai praneš net apie siaubingus vaizdo įrašus, jau nekalbant apie vaizdinį turinį, kuris yra tik klaidinantis ar šališkas.

Kovo mėnesį įvykęs teroristinis išpuolis Kraistčerče, Naujojoje Zelandijoje, yra pavyzdys, kokia medžiaga gali laisvai sklisti socialinėje žiniasklaidoje. Facebook" pareiškime teigiama, kad prireikė 29 minučių ir tūkstančių peržiūrų, kol galiausiai buvo pranešta ir galiausiai pašalinta.

Per tą laiką vaizdo įrašu buvo pakartotinai dalijamasi ir jis buvo įkeltas į dar daugiau platformų. Bradshaw:

Lengviau automatiškai analizuoti žodžius nei vaizdą. O vaizdai dažnai yra galingesni už žodžius, turintys daugiau potencialo tapti virusiniais.

Strategijos, priemonės, metodai

Pastaruosius trejus metus tyrėjai stebėjo, kaip kompiuterinės propagandos kampanijose naudojamos trijų tipų netikros paskyros: botų, žmonių ir kiborgų. Pasak jų, botai - labai automatizuotos paskyros, sukurtos imituoti žmogaus elgesį internete - dažnai naudojami naratyvams sustiprinti arba politiniams nesutarimams užgniaužti. Jie rado įrodymų, kad 50 iš 70 stebėtų šalių naudojamos botų paskyros.

Tačiau jie nustatė, kad žmonės sukuria dar daugiau netikrų paskyrų. Tokios paskyros įsitraukia į pokalbius rašydamos komentarus, tviterio žinutes arba rašydamos privačias žinutes žmonėms. Tokių paskyrų rasta 60 iš 70 šalių, kurios buvo įtrauktos į šių metų ataskaitą. Trečiasis netikrų paskyrų tipas - kiborgų paskyros - yra hibridas, kuriame automatizavimas derinamas su žmogaus kuratoryste.

Šiais metais projektas papildytas ketvirtu netikrų paskyrų tipu - įsilaužusiomis arba pavogtomis paskyromis. Jos pačios savaime nėra netikros, tačiau įsilaužėliams patrauklios didelio žinomumo paskyros, turinčios plačią aprėptį. Tokios paskyros strategiškai naudojamos provyriausybinei propagandai skleisti arba žodžio laisvei cenzūruoti, panaikinant prieigą prie paskyros teisėtam jos savininkui, sako tyrėjai.

Keletas pagrindinių ataskaitos išvadų:

•     87 % šalių naudoja žmogaus valdomas sąskaitas
•     80 % šalių naudoja botų paskyras
•     11 % šalių naudoja kiborgų paskyras
•     7 % šalių naudoja nulaužtas ir (arba) pavogtas paskyras
•     71 % šių paskyrų skleidžia vyriausybę arba partiją remiančią propagandą
•     89 % puola opoziciją arba rengia šmeižto kampanijas
•     34 % skleidžia poliarizuojančias žinutes, kuriomis siekiama skatinti visuomenės susiskaldymą
•     75 % šalių naudojo dezinformaciją ir manipuliavimą žiniasklaida, kad suklaidintų naudotojus
•     68 proc. šalių naudoja valstybės remiamą trolinimą, nukreiptą prieš politinius disidentus, opoziciją ar žurnalistus
•     73 proc. sustiprina pranešimus ir turinį plūstančiomis hashtag'ų grupėmis

Kalbant apie komunikacijos strategijas, dažniausiai pasitaikanti yra dezinformacija arba manipuliuojama žiniasklaida, t. y. niuansuotesnis terminas tam, ką mes vadiname netikromis naujienomis. Ataskaitoje nustatyta, kad 52 iš 70 nagrinėtų šalių kibernetiniai propagandistai kūrė memus, vaizdo įrašus, netikrų naujienų svetaines ar manipuliuotą žiniasklaidą, kad suklaidintų naudotojus. Siekdami dezinformaciją nukreipti į konkrečias bendruomenes, jie pirkdavo skelbimus socialinėje žiniasklaidoje.

Trollinimas, "doxxing" ir priekabiavimas taip pat tampa vis didesne problema. 2018 m. 27 šalys naudojo valstybės remiamus trolius, kad per socialinę žiniasklaidą pultų politinius oponentus ar aktyvistus. Šiemet šis skaičius išaugo iki 47 šalių.

Kitos represijų priemonės - cenzūra masiškai pranešant apie turinį ar paskyras.

Ką daryti?

Tai sunkiai įveikiamas riešutas. Ataskaitoje neminima, kaip galėtumėte pastebėti, užblokuoti ar ignoruoti manipuliacijas, tačiau joje teigiama, kad dėl to, kas vyksta, negalime kaltinti socialinės žiniasklaidos. Tyrėjai teigė, kad demokratija ėmė byrėti dar prieš suklestint socialinei žiniasklaidai:

Daugelis problemų, kurios yra kompiuterinės propagandos pagrindas - poliarizacija, nepasitikėjimas ar demokratijos nuosmukis - egzistavo gerokai anksčiau nei socialinė žiniasklaida ir net pats internetas. Socialinės žiniasklaidos technologijų įsisavinimas turėtų kelti susirūpinimą demokratinėms valstybėms visame pasaulyje - tačiau taip pat turėtų kelti susirūpinimą ir daugelis ilgalaikių iššūkių, su kuriais susiduria demokratinės visuomenės.

Kad stiprios demokratijos klestėtų, reikia "prieigos prie aukštos kokybės informacijos ir galimybės piliečiams susirinkti, diskutuoti, svarstyti, užjausti ir daryti nuolaidas", - teigia tyrėjai. Šiais laikais, norėdami išlikti aktualūs, šiuo metu kreipiamės į socialinę žiniasklaidą. Tačiau ar platformos yra tinkamos šiai užduočiai?

Ar socialinės žiniasklaidos platformos tikrai sukuria erdvę viešajam svarstymui ir demokratijai? O gal jos stiprina turinį, kuris palaiko piliečių priklausomybę, dezinformaciją ir pyktį?

Pradėkite juos auginti anksti

Nors Oksfordo universiteto tyrėjai nenagrinėjo netikrų naujienų atpažinimo metodų, kiti tyrėjai dirba šiuo klausimu. Pavyzdžiui, 2019 m. birželį "Google" pradėjo iniciatyvą, kuria siekiama padėti mokyti vaikus atpažinti melagingas naujienas.

Pamokų planai skirti tam, kad vaikai būtų saugūs ir taptų geresniais interneto piliečiais, mokoma, kaip atidžiai nagrinėti el. laiškus ir trumpąsias žinutes, bandant aptikti apgavikus, kaip atsakyti į įtartinas žinutes, kad būtų patikrinta siuntėjo tapatybė, ir kitų metodų, kurie praverčia saugant žmones nuo kibernetinių karių mentalinio karo: kaip atpažinti pokalbių robotus ir bendrauti su jais, kaip, vertinant šaltinius, naudotis tokiais kriterijais kaip motyvas ir kompetencija, kad būtų galima nustatyti patikimumą, atpažinti suklastotus URL adresus ir įvertinti antraštes.

Ši "Google" iniciatyva - iniciatyvos "Be Internet Awesome" dalis - yra platesnių pastangų sustabdyti melagingų naujienų plitimą dalis. Šių metų pradžioje ji taip pat išleido faktų tikrinimo įrankius, skirtus žurnalistams, kad jie galėtų žymėti dezinformaciją paneigiančias istorijas. "Mozilla" taip pat deda savo pastangas kovoje su netikromis naujienomis.

O jei socialinės žiniasklaidos platformos ir kitos interneto milžinės nesugebės to išspręsti ir jei visa kita nepavyks, bent jau turėsime pelių.