A. Navys. Reikia kovoti taip, kaip kaunasi Ukraina

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2022/08/26/a-... 2022-08-27 21:46:00, skaitė 392, komentavo 13

Vakar (rugpjūčio 24 d. – Alkas.lt) Ukraina turėjo švęsti trisdešimt pirmąsias nepriklausomybės nuo Sovietų sąjungos metines, tačiau švęsti, kai tavo šalies piliečiai, artimieji, draugai, broliai ir seserys žūsta gindami tėvynę nuo agresoriaus, nėra tinkamas laikas.

Mes pažymime, paminime Ukrainos nepriklausomybę puikiai suprasdami, kokią kainą moka ši šalis, šios šalies tauta už tai, kad mes čia galėtume saugiai susirinkti.

Nėra jokių abejonių, kad anksčiau ar vėliau mes kartu drauge su ukrainiečiais švęsime ir pergalę, ir Ukrainos nepriklausomybės dieną. Ir ne kartą.

Bet šiandien, kai karo nusikaltėliai ir žudikai raketomis sėja mirtį ligoninėse, mokyklose, geležinklelio stotyse, gimdymo namuose, mums reikia veikti.

Veikti taip, kaip veikia Ukrainos gynėjai – ryžtingai, narsiai, motyvuotai, nesvarbu, ar jie būtų kariai pirmose fronto linijose, partizanai, neduodantys ramybės okupantams ir kolaborantams, savanoriai, gabenantys maistą ir vaistus į karštus taškus, medikai, teikiantys pagalbą lauko sąlygomis, sprendimų priėmėjai, jau pusę metų beveik be poilsio stebintys, nagrinėjantys padėtį mūšio lauke ir politinėje arenoje bei priimantys tikslius, labiausiai reikalingus sprendimus.

Mes, lietuviai, žinome, ką reiškia kova dėl laisvės. Galbūt, kažkiek išblėso jausmai, bet prisiminimai, fotografijos, knygos, muziejai – kaip šis, kuriame esame (Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas (LGGRTC).) – aiškiai rodo, kad kova su imperine – fašistine Rusija baigiasi pergale tada, kai visa valstybė kaunasi kaip vienas organizmas.

Mūsų žaliukai, mūsų ginkluoto pasipriešinimo didvyriai daugiau kaip dvidešimt metų nepasidavė šimtus kartų galingesniam priešui tik todėl, kad visa tauta stovėjo už nugarų. Lietuva buvo vienui viena, už geležinės uždangos, bet vis tiek galiausiai šventė pergalę, kartu su kitomis Baltijos valstybėmis sugriovusi sovietų režimą.

Šiandien Ukraina nėra viena, tačiau būdamas karys žinau, koks svarbus yra palaikymas ne tik žodžiu, bet ir veiksmu.

Nenutrūkstamas ginklų tiekimas, parama žvalgybine informacija, karinis parengimas yra labai svarbu, kaip ir Vakarų šalių taikomos sankcijos Rusijai.

Bet kiekvienas mes, asmeniškai, ir kaip valstybė, ir kaip ES dalis ir Vakarų civilizacijos dalis, privalome stabdyti lėtai plintančias rusofašistinio vėžio metastazes.

Dažnai klausiama, ką galima padaryti be pinigų rinkimo ar tiesioginio dalyvavimo veiksmuose Ukrainoje. Tarp susirinkusiųjų yra politikų, diplomatų.

Man regisi, kad minint Ukrainos nepriklausomybės dieną, didžiausia dovana už savo ir mūsų išlikimą besikaunančiai valstybei galėtų būti bendras mūsų visų veikimas per tarptautines institucijas reikalaujant ir darant viską, kad nedelsiant būtų išvestos visos RF pajėgos iš visų okupuotų teritorijų ne tik Ukrainoje, o taip pat ir Moldovoje bei Gruzijoje.

Siūlčiau pradėti nuo to, kad būtų pasmerktas bolševizmas ir komunizmas kaip nusikalstamos ideologijos, taip pat būtų pasmerkti sovietinės sistemos kūrėjai ir puoselėtojai, jų vykdyti karo ir kiti nusikaltimai; o taip pat kad būtų pripažinti visi Sovietų Sąjungos ir Rusijos karo nusikaltimai, pareikalauta Sausio 13-osios žudynių Vilniuje, taip pat Gruzijoje, Čečėnijoje, Ukrainoje bei kitose šalyse organizatorių ir vykdytojų teismo, tame tarpe ir aukščiausių teroristinės valstybės vadovų.

Mums reikia suprasti, kad dabartinis kruvinas režimas Maskvoje yra ne kelių žmonių veiksmų išdava. Tai ilgo, nuoseklaus jėgos struktūrų, tęsiančių Sovietų sąjungos tradicijas, veiklos rezultatas.

Aurimas Navys | asmeninė FB nuotr.

Putinas yra, nes yra režimas, režimas yra, nes yra jėgos struktūros, jėgos struktūros yra, nes didžioji dalis aktyvios, kažkiek mąstančios Rusijos visuomenės tam pritaria.

Norint pakeisti Rusijos visuomenę, reikia pasmerkti ir pripažinti nusikalstama žmoniškumui tai visuomenei sukurtą ideologiją, kurios vertybių sistemos viršuje – ruskij mir, kuriame leidžiama prievartauti, grobti, griauti, deginti, žudyti, kankinti.

Bet svarbiausia, reikia pakeisti savo pačių mąstymą ir padėti jį keisti partneriams Vakaruose. Užtenka apgailestauti, stebėtis, smerkti, reikšti susirūpinimą.

Kol mes kalbame, kol svarstome ar reikia ar ne išduoti vizas Rusijos piliečiams naudotis mūsų gerbūviu, Ukrainoje gradų ir uraganų liepsnose dega vaikai.

Reikia daryti.

Reikia kovoti.

Taip, kaip kaunasi Ukraina.

Ir tą reikia daryti šiandien. Ne planuoti tą daryti rytoj arba kažkada, bet veikti tuoj pat. Nes jei mes to nepadarysime šiandien, rytojus nepasikeis. Veikdami kartu, dabar, mes galime tą padaryti. Net jei mūsų veiksmai atrodo mažai reikšmingi.

Tūkstančio mylių kelias prasideda nuo vieno žingsnio.

Mes galime jį žengti ir nugalėti. Mes jau esame tą savo istorijoje padarę.

Dabar reikia tą padaryti kartu su Ukraina.

Aš tikiu, kad Mordoras bus nugalėtas. Šiaip ar taip, šviesa visada nugali tamsą.

Slava Ukraini!