Autorius: Anonimusas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2022-09-13 21:50:00, skaitė 480, komentavo 4
Ne, aš (šiuo metu) nešaukiu to, kas įvyko 1941 m. Dabartinėje realybėje tai neįmanoma, nereikalinga ir netgi žalinga. Tačiau pokyčių reikia ir čia. Ir tai, ką matau Maskvos gatvėse, yra neteisinga.
Šventinis pasveikinimas Maskvos garbei sunkiausių mūšių ir Izium pasidavimo dieną – tai jau aiškiai per daug. Bet tai irgi ženklas. Ženklas to, kad net ir labai aukšto rango Rusijos vadovybėje nėra visiško supratimo ir priėmimo, kad vyksta karas, kad viskas vyksta ne pagal planą ir jei niekas nesikeičia, tada viskas vyks pagal Vašingtono planą.
Tai yra, mes dar nepadarėme to vidinio lūžio, kurį TSRS vadovybė padarė 1941 m. rugpjūčio 10–13 d., kai suprato, kad karas prieštarauja visiems planams ir tai jau nebe laikini sunkumai, o reikia gelbėti šalį.
Dėl to iki pavasario kampanijos (anksčiau neturėsime laiko) tiesiog turime atlikti rimtas reformas armijoje ir užnugaryje (pirmiausia VADYBOS), ir dėl to turėtume turėti visiškai skirtingą kariuomenę ir užnugarį, pasiruošusius tęsti karą iki Pergalės (o kitos išeities nėra).
O svarbiausia – turi keistis POŽIŪRIS į karą visuomenėje. Ir vis dėlto, taip, laikas atsikratyti santrumpos SKO (Specialioji Karinė Operacija). Jei tai yra karas už šalies egzistavimo teisę, tai jis turėtų būti atitinkamai vadinamas. Negana to, per Izium operaciją paskutiniam idiotui, kuriam iš tikrųjų įdomi politika ir karas, tapo aišku, kad mes kariaujame ne su Ukraina, o su NATO ir už teisę gyventi savo žemėje.
Atminkime. Kolektyviniai vakarai klastingas, gudrus ir negailestingas priešas.