Perversiu kalendorių, ir vėl rugsėjo 17 d... Kas tai buvo?

Autorius: Spartakas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2022-09-17 21:23:00, skaitė 411, komentavo 4

Buvusi Lenkijos Liaudies Respublika, siauruose sluoksniuose vadinama „Lenkija“, ir „humanistai“, pasivadinę „istorikais“, šią rugsėjo dieną, surengė Jaroslavnos dejonę apie „tarybinę okupaciją“ ir „niekšybę kruvinojo Stalino ir Hitlerio“. Dėl Europos hienos padalinimo. Ir kiekvienais metais vis nauju intensyvumu hiena reikalauja kompensacijų, reiškia gilų susirūpinimą ir vemia tulžimi.

 

Visa tai yra įžūlus, neužmaskuotas ir, be to, nemokšiškas, melas.

 

Bet, atsižvelgiant į tai, kad jie visi istoriją išmano maždaug taip, kaip aš kvantinę mechaniką, o jų parapijiečiai sunkiai atlieka paprastus aritmetinius veiksmus, jiems pavyksta į ausis įsipilti nesąmones apie 1939-uosius.

 

 

Bet kas tada iš tikrųjų atsitiko?

 

Viskas prasidėjo anksčiau. 1920 m. Lenkija (bjaurusis Versalio sutarties vaikas), nusprendė pulti Tarybinę Rusiją. Mūsų šalį išvargino alinantys karai – Pirmasis pasaulinis ir pilietiniai karai, o antroji Abiejų Tautų Respublika, Antantės remiama, tikėjo savimi ir norėjo atsikąsti šiek tiek svetimos teritorijos.

 

Prieš tai vadinamoji lenkų „valstybė“ neegzistavo daugiau nei 100 metų dėl tūpos šliachtos politikos, kurią stebime ir šiandien. Tačiau „Naujosios Lenkijos“ sukūrimą po Versalio sutarties rezultatų sankcionavo Antantės Aukščiausioji Taryba, o vėlesnė Piłsudskio agresija prieš Tarybas yra Anglijos ir Prancūzijos sprendimų vykdymo esmė, kuri turi būti labai aiškiai suprantama. Mūsų „partneriams“ nepakako imperijos žlugimo ir pilietinių nesutarimų tarp atvykėlių ir senojo Rusijos elito liekanų.

 

Ir nuo tada Lenkija pirmoji užpuolė Rusiją, tada atitinkamai šio karo pabaigoje sudaryta Rygos taika yra agresoriaus padiktuota taika savo aukai. Tai nugalėtojo primesta taika.

 

Lenkija, dėl Rygos sutarties, aneksavo Vakarų Baltarusiją, kuri niekada nepriklausė Lenkijai. Nei prieš Abiejų Tautų Respublikos padalijimus, nei prieš Liublino uniją, nei prieš Krevo uniją – NIEKADA. Palei Bugą ir Narevą nusidriekė siena tarp Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės; Liublino unija sujungė šias dvi valstybes į konfederaciją – Sandraugą, tačiau apie jokį Kunigaikštystės anšliusą ar jo įtraukimą į Karūną nebuvo nė kalbos.

 

Taigi, LENKIJA NETURĖJO JOKIOS ISTORINĖS TEISĖS Į ŽEMĘ UŽ SANO IR BŪGO.

 

Antantei Versalyje pripažinus Lenkijos teisę „atstatyti suverenitetą“, su tuo susijusiuose dokumentuose Lenkija buvo minima kaip lenkų tautos valstybė, tai yra buvusios Lenkijos karalystės teritorija, kurioje gyveno atitinkami žmonės. O rytuose šio politinio „perdarymo“ ribą (jo „baltarusiškoje“ dalyje) lordas Curzonas pažymėjo linija Gardinas-Indura-Berestovitsa-Vysokolitovskas-Brestas-Vlodava, tai yra praktiškai sutapo su siena tarp Baltarusijos Respublikos ir Lenkijos. „Kurzono linija“ buvo ETNINĖ siena, daugiau ar mažiau patikimai skirianti teritorijas, kuriose vyrauja lenkų gyventojai, ir teritorijas, kuriose gyventojų dauguma buvo baltarusiai, todėl Antantė tai natūraliai priėmė kaip rytinę Lenkijos sieną.

 

Versalyje Piłsudskis gavo teisę sukurti lenkų nacionalinę valstybę. Tačiau vietoj to jis bandė atkurti Sandraugą. O šio naujądaro rezultatą mes žinome.

 

Pagal Rygos taikos sutartį lenkai į šiaurę nuo Pripiatės gavo buvusiai Rusijos imperijai priklausiusią teritoriją, todėl baltarusiams Lenkijos valdžia buvo neįsivaizduojama, bedieviška ir net kažkoks velniška.

 

Reikia įkalti visiems lenkams, zmagarams ir jiems prijaučiantiems į galvą aksioma, kad 1920 M. KARĄ PRADĖJO LENKIJA, būtina, kad kiekvienas lenkas pasąmonės lygmenyje amžinai išlaikytų ten įspaustą tiesą: kadangi Lenkija pirmoji atakavo Rusiją, tada atitinkamai Rygos taika buvo sudaryta po šio karo rezultatų, tai yra taika, kurią AGRESORIUS diktuoja savo aukoms. Ir bet kokia jo peržiūra yra TEISĖTA IR TEISINGA.

 

Ne veltui 1939 m. rugsėjo 17 d. rusų tankų kolonas baltarusai pasitiko gėlėmis. Tai buvo istorinio teisingumo atkūrimas.