KGBisto dukra: „Totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimų vertinimas turi tapti neatsiejamas nuo Vakarų pasaulio politinės darbotvarkės“

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/kgbi... 2022-09-20 18:07:00, skaitė 262, komentavo 5

KGBisto dukra, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, dalyvaudama Vašingtono komunizmo aukų muziejuje vykusioje diskusijoje, ar demokratijos sugebės atremti iššūkius, kai laisvei kyla vis daugiau grėsmių, sakė, kad ši vieta – ne tik paminklas nukentėjusiems nuo traumuojančio režimo ir nusikaltimų milijonams žmonių liudijimas. Tai priminimas, kad, deja, komunizmas vis dar egzistuoja, o jo ideologija atgimsta nauju pavidalu.

„Toldami nuo rusiškų dujų, naftos ir elektros priklausomybės, taip pat turėtume tolti nuo Rusijos pasakojimo apie XX amžiaus Europos istoriją, įskaitant Antrojo pasaulinio karo priežastis ir pasekmes. Šiuo naratyvu, kupinu nepagrįstų kaltinimų, ciniško ir arogantiško požiūrio, Kremlius bando pagrįsti savo agresiją prieš kaimynines šalis. Todėl svarbu, kad totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimų vertinimas taptų neatsiejamas nuo Vakarų pasaulio politinės darbotvarkės kaip kova su dezinformacija ir hibridiniu karu“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Komunizmo aukų muziejuje Seimo Pirmininkė aplankė stendą, kuriame yra autentiškų tremties ir rezistencijos eksponatų iš Lietuvos – politinio kalinio numeris, rožančius iš duonos, tabokinė su išraižytu tėvynės ilgesio posmu, KGB pareigūnų kratos metu konfiskuotas Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numeris ir perfotografuota Kronikos numerio juostelė, skirta slaptai gabenti į Vakarus. Šiuos eksponatus padovanojo Okupacijų ir laisvės kovų muziejus (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius).

Vakar parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen taip pat susitiko su Luku Kofiu (Luke Coffey), Hadsono instituto vyresniuoju bendradarbiu, ir dalyvavo diskusijoje apie Europą karo akivaizdoje ir Lietuvos perspektyvas.

„Nors Lietuva negrįžtamai pasuko vakarietiško pasaulio link, puikiai mena naikinantį okupacinį komunizmo režimą, kurio niekada nepamirš pati ir stengsis to neleisti pamiršti kitiems. Būtent istorinės atminties vedami nuolat Vakarų valstybes raginome susivokti dėl Rusijos grėsmių. O joms, deja, tapus realybe, imtis griežčiausių priemonių, nes su Rusijos invazija atėjo kritinis metas Europai, transatlantinei partnerystei ir demokratijai. Tai nėra tik vienos šalies – Ukrainos – ar regiono krizė. Kremlius veikia ne vienas, o kartu su kitomis autoritarinėmis valstybėmis, neslėpdamas, kad meta iššūkį ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms, ir apskritai demokratinio pasaulio tvarkai“, – Hadsono institute kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Anot Seimo Pirmininkės, be JAV lyderystės, patirties ir palaikymo po Antrojo pasaulinio karo nebūtų sukurta Europos saugumo architektūra.

„Europos saugumo ir stabilumo dešimtmečiai visiems buvo didžiulė sėkmė, kurios nebūtų be Jungtinių Amerikos Valstijų. Nežinia, koks būtų Lietuvos ir kitų Baltijos šalių likimas, jei nebūtume prisijungę prie ES ir NATO, ir tai mums pavyko, nes labai palaikė JAV. Dabar, kai vyksta karas, privalome savo pasiekimus apginti. Veikdami solidariai, ES ir JAV kartu“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Sekmadienį, rugsėjo 18 dieną, V. Čmilytė-Nielsen susitiko su Vašingtono ir Baltimorės lietuvių bendruomenėmis, dalyvavo parodos „Jungtys“, skirtos Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių 100-mečiui, atidaryme. O vakare lankėsi pagrindinėje JAV katalikų šventovėje Vašingtone – Marijos Nekaltojo Prasidėjimo nacionalinėje bazilikoje.

Šiandien, rugsėjo 20 dieną, numatytas istorinis Seimo Pirmininkės susitikimas su Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų Rūmų Pirmininke Nensi Pelosi (Nancy Pelosi). Vėliau V. Čmilytė-Nielsen susitiks su Diku Durbinu (Dick Durbin) ir kitais Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriais.

BV inf.