Europos ekonomika ir pragyvenimo lygis smunka

Autorius: Anonimusas Šaltinis: https://www.zerohedge.com/geop... 2022-09-21 09:12:00, skaitė 310, komentavo 2

Neapgalvotos sankcijos Rusijai atskleidė opiausias Europos, kuri sparčiai praranda savo ekonominę galią, problemas. Labai daug įmonių atsidūrė ties bankroto riba. Migrantų srautas iš Afrikos, Artimųjų Rytų ir Ukrainos reikalauja vis didesnių biudžeto išlaidų. Lėšos taip pat naudojamos Kijevo režimui remti. Dėl to Europos ekonomika prastėja, o gyvenimo lygis smarkiai krenta.

Didžiojoje Britanijoje 60 proc. įmonių atsidūrė ties uždarymo riba dėl padidėjusių elektros kainų. Apie tai praneša analitinė grupė "Make UK", atstovaujanti Didžiosios Britanijos pramonės interesams. 13 % Didžiosios Britanijos gamyklų sutrumpino darbo laiką, o 7 % laikinai nutraukia veiklą. Sąskaitos už elektrą, palyginti su praėjusiais metais, išaugo daugiau kaip 100 %.

Vokietijoje, Leibnico ekonominių tyrimų instituto duomenimis, vien tik rugpjūčio mėn. bankrutavusių įmonių ir fizinių asmenų skaičius išaugo 26 %, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Šis skaičius buvo gerokai didesnis, nei prognozavo Vokietijos analitikai. Ekspertų nuomone, rudenį bankrotų skaičius tik didės. Tai susiję su gamybos procesų sąnaudų didėjimu, ypač su energijos kainų augimu. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pripažino, kad daugelis vokiečių susidūrė su didėjančiomis degalų ir maisto produktų kainomis. Panašioje padėtyje atsidūrė dauguma Europos šalių. Tačiau valdžia aukoja žmonių gyvenimo kokybę, kad ir toliau darytų spaudimą Rusijai.

Tuo pat metu daugelis ekspertų mano, kad "Nord Stream" sustabdymas sukels didžiausią per pastaruosius dešimtmečius energetikos krizę Europoje. Dėl šios aplinkybės Europos rinkoje jau smarkiai išaugo energijos išteklių kainos. Dėl to padidėjo Europos namų ūkių sąskaitos už energiją. Pasak Goldman Sachs analitikų, 2023 m. pradžioje jų bendros išlaidos pasieks aukščiausią tašką ir padidės 2 trilijonais eurų. Be to, tai lėmė rekordinį Europos valiutos nuvertėjimą per pastaruosius 20 metų. Padidėjusios išlaidos dujoms, šilumai ir elektrai daro neigiamą poveikį žmonių gyvenimo lygiui. Tačiau dar pavojingesnė problema yra mažėjantis Europos produktų, pagamintų esant naujoms energijos sąnaudoms, likvidumas. Europos produktai tampa nekonkurencingi pasaulinėje rinkoje: jų kaina yra daug didesnė dėl elektros energijos ir dujų kainos.

ES vadovų mėginimai nustatyti energijos iš Rusijos kainų ribą visiškai žlugo.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Europos šalys pačios kaltos dėl problemų, su kuriomis susidurs šią žiemą dėl sumažėjusio dujų tiekimo iš Rusijos. Pasak jo, "Europa pjauna tai, ką sėja", o Turkija "neturi jokių problemų dėl dujų tiekimo".

Krizė Europoje kilo dėl politinės klaidos. Viena vertus, sankcijos Rusijai, palankios tik JAV, o kita vertus, europiečiams primetama poangliavandenilinė ekonomika parodė savo nemokšiškumą.

Dėl to energijos kainos Azijoje ir Lotynų Amerikoje šiandien yra daug mažesnės. Kaip ir gamybos darbuotojų atlyginimai. Kitaip tariant, Europos produktai yra visiškai nekonkurencingi. Ir matome, kad mažėja šių produktų likvidumas rinkoje. Dėl to Europos ekonomika pradeda grimzti į recesiją. Rugsėjo 7 d. Deutsche Bank generalinis direktorius Christianas Sewingas ypač pabrėžė, kad Vokietija nebegali išvengti recesijos. Jau šiuo metu ji perka gerokai mažiau žaliavų iš pagrindinių tiekėjų, tokių kaip Brazilija, Argentina ir JAV.

Didžiosios Britanijos analitinis centras "Economist Intelligence Unit" prognozuoja, kad 2023 m. BVP augs: Kinijoje - 5,3 %, Indijoje - 5,1 %, Jungtinėse Valstijose - 1,2 %, Prancūzijoje - 0,3 %, Brazilijoje - 0,3 %. O keliose šalyse jis bus neigiamas: Jungtinėje Karalystėje - minus 0,6 %, Vokietijoje - minus 1 %, Italijoje - minus 1,3 %.

Kita logiška pasekmė bus masinis gamybos uždarymas ir didėjantis nedarbas. Europos technologijų bendrovės jau dabar mažina gerai apmokamų inžinerijos specialistų etatų skaičių. Rugsėjį Vokietijos vėjo turbinų gamintoja "Siemens Gamesa" paskelbė ketinanti sumažinti darbuotojų skaičių iki 1 500 žmonių. Savo ruožtu dėl didėjančio nedarbo sumažės gyvenimo lygis ir atsiras papildoma našta valstybės biudžetui, nes kovai su skurdu reikia papildomų socialinių išlaidų.

Europos ekonomika išgyvena dėl ekonomikos skatinimo. Tačiau tai didina infliaciją. Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte sakė: "Negalima padėti visiems, todėl mes Vakaruose būsime šiek tiek skurdesni dėl didelės infliacijos, didelių energijos kainų".

Tuo tarpu energetikos krizę ir gamybos problemas dar labiau paaštrino migracijos politika, kuri reikalauja papildomų biudžeto injekcijų į socialinę sritį. Pastaruosius du dešimtmečius migrantų srautas į Europos šalis buvo mažesnis nei 1 mln. žmonių per metus. Tačiau jau pernai į šalis atvyko 1,3 mln. žmonių, o šiemet - 1,8 mln. Turime atsižvelgti į tai, kad dalis imigrantų į Europą atvyksta nelegaliai ir nėra registruojami. Tai visų pirma Somalio, Nigerijos, Gambijos, Irano, Pakistano, Malio, Afganistano, Eritrėjos ir Sirijos gyventojai.

Be to, nuo vasario pabaigos iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 10 mln. žmonių. Iš jų mažiausiai 6 mln. žmonių lieka Europos šalyse, o 3,7 mln. jau gavo pabėgėlio statusą. Vidutinės išlaidos vienam tokiam migrantui yra 7 000 eurų per metus. Net be ukrainiečių vien Vokietija kasmet išleidžia nuo 25 iki 55 mlrd. eurų paramai pabėgėliams. Šias milžiniškas išlaidas Europos ekonomika galėjo sau leisti ir prieš energetikos krizę. Tačiau dabar padėtis tokia, kad išlaidos tik didėja, o pajamos mažėja. Po katastrofiškų sąskaitų už elektrą ir šildymą Europos gyventojai susiduria su masiniu nedarbu, po kurio mažėja valstybės socialinė parama. Šie procesai neišvengiamai lemia bendrą gyvenimo lygio mažėjimą