Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 09 21 11:36

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2022/09/21/ru... 2022-09-22 02:12:00, skaitė 422, komentavo 6

Politinis strateginis lygmuo

Šiandien ryte Putinas pareiškė, kad Rusijoje bus paskelbta dalinė mobilizacija. „Manau, kad mūsų tėvynės ir mūsų vientisumo gynybai būtina paremti dalinę mobilizaciją“, – pareiškė Putleris.

Į karinę tarnybą esą bus kviečiami tik tie piliečiai, kurie yra rezerve, o ypač tie, kurie tarnavo ginkluotosiose pajėgose, turi tam tikrų karinių profesijų ir atitinkamos patirties. Prieš siunčiant į dalinius, pašauktieji bus papildomai apmokomi.

Putinas pagrasino pasauliui branduoliniu ginklu. Kremliaus tironas įsitikinęs, kad „prieš Rusiją vykdomas branduolinis šantažas“. Jis pagrasino, kad iškilus grėsmei jos teritoriniam vientisumui, Rusija „panaudos visas turimas priemones, tai nėra blefas“.

Prieš kurį laiką Rusijos Valstybės Dūmos narys Andrejus Gurulovas sakė, kad Rusijos branduolinių smūgių taikinys bus ne Ukraina, o Vokietija ir Didžioji Britanija. Pasak jo, Maskva „nesuinteresuota“ panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą, nes rusai „gyvens čia“.

Kremliaus propagandistė Margarita Simonjan vakar pareiškė, jog „sprendžiant iš to, kas vyksta ir kas dar įvyks, ši savaitė yra arba mūsų neišvengiamos pergalės, arba branduolinio karo išvakarės. Nematau jokio trečio varianto“.

Kol kas tai dar vienas Kremliaus bezdalas, skirtas įbauginti Vakarus, mobilizuoti ir padrąsinti savo šalies piliečius.

Daug kam kyla klausimas, kaip ir kada Vakarai „vykdo branduolinį šantažą“. Vertimas iš sukto kremlinio kratinio: „Mes laikome, kad visos teritorijos, kuriose dislokuotos Rusijos karinės pajėgos yra Rusijos teritorija. Bet koks mėginimas jas atimti jėga ar susigražinti bus laikomas Rusijos užpuolimu. Rusijos užpuolimu mes laikome ir tolimojo nuotolio ginklų tiekimą Ukrainai, į kurį mes turime teisę atsakyti branduoliniu smūgiu“.

JT vadovas Antonijas Guterešas, įžanginėje JT Generalinės Asamblėjos kalboje pasaulį perspėjo apie artėjančią „visuotinio nepasitenkinimo žiemą“ dėl kylančių kainų, šiltėjančios planetos ir mirtinų konfliktų. Pabrėžiama, jog tokio karinio konflikto, koks šiuo metu vyksta Ukrainoje, pasaulyje nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Redžepas Tajipas Erdoganas paragino remti Ankaros iniciatyvas sprendžiant konfliktus ir pasiūlė JT reformą. Pasak Erdogano, pasaulis didesnis, „nei penki“ (penkios vastybės), todėl nesąžininga ir neteisinga, kad šios šalys turi veto teisę.

Tajipas pabrėžė, jog be Rusijos – Ukrainos yra ir daugiau „konfliktų“, tokių, kaip Armėnijos – Azerbaidžano, Sirijos, Libijos, Irako, todėl ir šiems regionams reikia dėmesio. Turkijos vadovas pažadėjo daryti viską, kad sustabdytų karą Ukrainoje.

Skelbiama, jog po ilgų dvejonių ir blaškymosi, Kremliuje nugalėjo „karo“ partija. Skubos tvarka LNR ir DNR ir kitose okupuotose srityse bus surengti referendumai dėl prisijungimo prie Rusijos. Tokį žingsnį esą paskatino sėkminga Ukrainos puolimo operacija Charkovo srityje. Tai sukėlė paniką okupantų ir jų kolaborantų tarpe.

Esą staigių referendumų iniciatoriai „Vieningosios Rusijos“ generalinis sekretorius Andrejus Turčakas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas ir Rosgvardijos vadas Viktoras Zolotovas. Šie veikėjai Kremliuje „stumia“ planą, jog po referendumų reikia skelbti visuotinę Rusijos piliečių mobilizaciją. Šiam planui neva pritaria ir Putkinas.

Pranešama, jog LNR ir DNR referendumai gali vykti jau šią savaitę, rugsėjo 23-27 d.

Tai pats durniausias planas, kokį tik galėjo sugalvoti Kremliaus balvonai. Antra vertus, o kas jiems belieka? Esame tikri, jog Putinas, surinkęs savo atmatų gaują paklausė: „Ką siūlote? Mesti atominę bombą? Sudėti ginklus ir atsiprašyti? Savanoriškai pasiduoti ir stoti prieš Hagos tribunolą? Nusišaut ar pasikart? Aš renkuosi karą“.

Deja, tai vienintelis Kremliaus karo nusikaltėlių šiaudas, kurio jie griebiasi. Nieko nedaryti – reiškia Ukrainos pergalę ir tai, jog savi perkąs gerkles. O karo eskalavimas, nors nieko neišspręs, o tik pablogins tiek pačio Putino, tiek Rusijos pozicijas, tačiau suteiks Kremliui laiko.

Putinas labai bijo. Bijo visko. Ypač mirties.

Ta baimė kainuos dar daugiau tūkstančių rusų ir ukrainiečių mirčių.

Pentagono manymu, Rusijos siekis rengti referendumus Ukrainoje yra „tiesiog informacinė operacija, kuria siekiama nukreipti dėmesį nuo sunkios padėties, kurioje šiuo metu yra atsidūrusi Rusijos kariuomenė“.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pasmerkė Rusijos planus surengti referendumus Ukrainoje, perspėdamas, kad tai yra dar viena Kremliaus sukelto karo eskalacija. „Tarptautinė bendruomenė turi pasmerkti šį akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą ir sustiprinti paramą Ukrainai“, – pridūrė NATO vadovas.

Karinio bloko vadovui derėtų mažiau švaistytis „pasmerkimais“, o verčiau imtis strategijos ir kurti planą, kaip pribaigti Putino Rusiją.

Kitų šalių vadovai, kurių neminėsime taupydami jūsų laiką ir akis, taip pat pareiškė, pasipiktino, pasmerkė ir į priekį nepripažino Kremliaus referendumų.

Tik tiesiogiai su driskiais kruviną karą kariaujantis Kijevas tiksliai suformulavo, ko reikia Ukrainai: didinti ekonomines sankcijas Rusijai, tiekti dar daugiau ginklų Ukrainai, įskaitant raketas ATACMS, kurių veikimo nuotolis ilgesnis nei bet kurios šiuo metu žinomos Ukrainos ginklų sistemos.

„Kremlius priešinasi modernių tankų ir ATACMS tiekimui Ukrainai? Atėjo laikas juos duoti“, – teigia Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas.

Rusijos įstatymų leidėjai patvirtino teisės aktus, kuriais sugriežtinamos bausmės kariams už karo vengimo veiksmus, įskaitant dezertyravimą ir pasidavimą.

Pagal Valstybės Dūmos patvirtintas pataisas už dezertyravimą, neatvykimą į karinę tarnybą ir pasidavimą grės 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Už plėšikavimą bus baudžiama 15 metų laisvės atėmimo bausme.

Generalbalvonai iš paskutiniųjų stengiasi įvesti tvarką driskių armijoje.

Vakar JT generalinis sekretorius Antonijas Guterešas pareiškė, kad turtingos ekonomikos šalys turėtų nustatyti naujus mokesčius naftos ir dujų bendrovėms ir padėti nuo klimato kaitos kenčiančioms šalims.

Guterešas išsakė pastabas dėl Europos Sąjungos pasiūlymų įvesti nenumatytą mokestį naftos, dujų ir anglies bendrovėms, kurių daugelis susižėrė milžiniškus pelnus, pasinaudojant Rusijos sukelto karo pakilusiomis energetinių resursų kainomis.

Antrąjį šių metų ketvirtį „Shell“ uždirbo rekordinį 11,5 mlrd. dolerių pelną ir pagerino ankstesnį rekordą, pasiektą prieš tris mėnesius. Rekordą sumušė ir „ExxonMobil“ – uždirbo 17,9 mlrd. dolerių, t. y. beveik dvigubai daugiau nei per labai pelningą pirmąjį ketvirtį. BP pelnas pasiekė 14 metų rekordą – 8,45 mlrd. dolerių.

JT vadovas apkaltino energetikos milžines, kad jos „naudojasi šimtais milijardų dolerių subsidijų ir nenumatyto pelno, nors namų ūkių biudžetai mažėja, o mūsų planeta dega“.

Čepsintys lobistai ir energetikos gigantai skaičiuoja būsimus kitų metų milijardinius pelnus.

Ukraina sieks, kad Tarptautinis valiutos ir Pasaulio bankas suteiktų dešimčių milijardų dolerių vertės pagalbos paketus. Kijevo apskaičiavimu, kitais metais šaliai trūks 38 mlrd. dolerių; Vakarų rėmėjai ir daugiašalės agentūros šias metais numačiusios skirti apie 20 mlrd. dolerių.

Polinkį skambinti ir derėtis su teroristais turintis Emanuelis Makronas JT asamblėjos kuluaruose susitiko su Irano prezidentu Ibrahimu Raisi (سید ابراهیم رئیسی) tam, kad aptartų „visas temas“. Tai buvo pirmas Irano prezidento susitikimas su Vakarų valstybės lyderiu ir pirmas Vakarų valstybės lyderio susitikimas su Irano lyderiu, nepaisant JAV sankcijų dėl branduolinės Irano programos.

Jei Makrono susitikimas yra naudingas Europai ir JAV, siekiant ekonominės ir energetinės naudos – dėkime pliusą. Tačiau jei tai tokios pat beprasmės „derybos“, kokios buvo skambinėjant Putinui ir tuo pastarąjį palaikant – tuščias oro virpinimas.

Nebent Makronas nori pasirodyti prieš savo rinkėjus, kad yra svarbus, kad kažką veikia, pademonstruoti savo naują švarką, sąsagas, Džeimso Bondo stiliaus bakenbardus. Kuo toks politikas skiriasi nuo celebričio, reklamuojančio apatinį trikotažą?

Niekuo. Pagrindinis tokio politiko tikslas – minios dėmesys ir plojimai. Tokius neįgalius, estrados žvaigždžių ir influencerių principais veikiančius politikus matysime tol, kol rinkimuose balsuosime už „man patinka“.

Operacinis lygmuo

Kremliaus siekis surengti referendumus okupuotose Ukrainos teritorijose, skatina aktyvesnius Ukrainos kariuomenės veiksmus.

Ukrainos kariuomenė galimai ruošiasi Severodonecko, Lysičiasnko, o galbūt ir Lugansko puolimui. Kijevas šiuo metu labai atidžiai stebi Mordoro veiksmus, kurie rodo, kad Kremlius pasimetęs, o jo orda pakrikusi.

Vakar taip ir neįvyko Putino kreipimasis, kurio metu buvo tikėtasi skambių frazių apie pavojų tėvynei, susitelkimą raginimą kilti į mirtiną kovą prieš fašizmą. Vietoj to pasirodė pranešimas apie tautų draugystę, minint Adygėjos ir Kabardino Balkarijos šimtąsias metines.

Tai rodo, kad kremlinai nemiega naktimis, rezga planus, tekstus, tačiau jiems juos suderinti sekasi sunkiai.

Reali situacija fronto linijose kol kas mordorui nežada nieko gera. Pietuose – apsuptyje apie 25 000 driskių „karių“ prie Chersono, šiaurės rytuose – skylės gynyboje ir masinis dezertyravimas.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, „Ukrainos kariai užima vis daugiau pozicijų, nes rusų kariai palieka teritorijas“.

Taktinis lygmuo

Pastarąją parą Rusijos okupantai surengė 8 raketinius ir 35 oro smūgius, paleido daugiau nei 120 sviedinių iš reaktyvinių sistemų. Nukentėjo daugiau kaip 50 gyvenviečių infrastruktūra. Tarp jų – Oskilas, Slovianskas, Siverskas, Aleksandrovka, Soledaras, Bachmutas, Zaporoožė, Nikopolis ir kiti.

Naktį rusų okupantai apšaudė Zaporožės AE. Dėl smūgių buvo sugadinta šeštojo energijos bloko įranga ir dingo elektra.

Pastarąją parą Rusijos kariuomenė raketomis apšaudė Pečenego hidroelektrinės užtvanką, dėl ko iškilo potvynio grėsmė. Charkovo srities Pečenegos bendruomenės gyventojai raginami kilus avarijai užtvankoje prie Seversko Doneco persikelti į saugias vietas.

Naktį apšaudyti Charkovo daugiabučiai. Griuvėsiuose išgelbėta 10 žmonių.

Ukrainos kariuomenė ir toliau sėkmingai naikina okupantų susitelkimo vietas. Melitopolio rajone sunaikintas amunicijos sandėlis, Kamenkos gyvenvietės rajone – 10 vienetų karinės technikos ir daugiau kaip 10 karių okupacinių pajėgų dalinių, sunaikinta okupantų vadavietė Svatovo mieste Lugansko srityje.

Ukrainos kariai atrėmė driskių veržimąsi visose kryptyse.

Ukrainos Gynybos pajėgų aviacija sudavė daugiau kaip 20 smūgių okupantų pozicijoms. Priešlėktuvinės gynybos daliniai sunaikino vieną SU-25.

Raketinės pajėgos ir artilerija per pastarąją parą smogė 40-čiai priešo objektų.

JK gynybos ministerijos duomenimis, Rusija perkėlė dalį Juodosios jūros laivyno povandeninių laivų iš Krymo po išpuolių prieš Rusijos karinio jūrų laivyno bazes ir kitus karinius objektus regione. Sprendimas priimtas dėl pastaruoju metu pasikeitusio vietinio saugumo grėsmės lygio, padidėjus Ukrainos tolimojo nuotolio smogiamųjų pajėgų pajėgumams.

Dėkojame, kad skaitote ir dalinatės mūsų tekstais bei paremiate mūsų darbą. Tik Jūsų, mielieji, dėka, esame nepriklausomi ir galime sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis (be jokių įsipareigojimų). VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra, LT447300010172065624