Aurimas Guoga: Priešintis apsimoka. Veiksminga taktika

Autorius: Aurimas Guoga Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2022-10-01 19:11:00, skaitė 483, komentavo 2

Ankstesniuose pasisakymuose išnagrinėjome kodėl priešintis neteisėtiems valdžios kėslams yra saugiau nei plaukti pasroviui. Šįkart apie tai, kaip priešintis taip, kad valdžia nesiimtų prieš tave represijų.

Atsiverskime savigynos pradžiamokslį. Prieš dešimtmetį lankiau savigynos treniruotes. Treneris pasakojo kaip chuliganai renkasi auką kurį čia jiems iš kavinės išsivesti ir sudaužyti. Nužiūri įeinančius vyrus ir vertina jų išvaizdą, laikyseną, kokią energiją skleidžia. Yra tokių vyrų, kurių veidas sujauktas pasimetimo ir kančios. Nuo jų sklinda nerimas, jie bijo aplinkos. Tokius, žino chuliganai, galima vestis ir be vargo sumušti - jokio pavojaus sau nėra. Tokie turi išankstinę nuostatą, kad aplinka pavojinga ir pasipriešinti vargu ar sugebės.

Yra kategorija vyrų, kurių chuliganų grupė linkusi privengti. Nuo jų sklinda tvirtumas ir ramybė. Jie nusiteikę, kad patys gali veikti aplinką. Turi savo gyvenimą ir neleidžia kitiems primesti savo šlamšto. Kai chuliganų grupė pajunta tokias nuostatas, neužkabinėja. Jei užkabintų, didelė tikimybė kad gautų grąžos, be to neaišku ko iš tokio laukti ateityje - gal ieškos ir keršys?

Bailiai neužkabinėja tų kurie linkę priešintis. O kadangi mūsų valdžia dekadentiška, kadangi jie patys dreba prieš savo viršininkus, tokie visa kaip vengs užkabinėti pilietį, kuris gina savo teises ir nevykdo savavališkų nurodymų. Jei jau išsitiesei ir nevykdai neteisėtų nutarimų, privalai neparodyti nerimo, abejonių ir baimės. Bijoti normalu, tačiau negali išsiduoti.

Geriausia jei susitelki į savo reikalus ir apie baugintojus negalvoji. Tas vyras kavinėje, kurį chuliganai nusprendė palikti ramybėje, veikiausiai turėjo savo gyvenimą, savo darbotvarkę, o ne vien reaguodavo į šokdinimus iš aplinkos.

Štai kodėl propaguoju, kad turime į leftistus nusispjauti ir jų nurodymų nepaisyti. Jei teiksite jiems reikšmės, įsikalbėsite kad jie be galo stiprūs ir kad be vargo gali jus sudoroti, šaukiatės sau jų agresijos.

Nėra jie nei galingi nei ryžtingi. Tai puolę tipai, kurie patys nusigando ir puolė tarnauti beprotiškiems tikslams. Jų aršumas paprastai kyla iš to, kad meta savo visas vidines jėgas pasiteisinti kodėl puolė ir kad išduoti sąžinę neva buvo teisinga. Kitaip sakant, jie dega iš vidaus, dėl to nuo jų sklinda stiproka radiacija.

Tačiau po išoriniu aršumu slypi vidinė graužatis ir akstinas draskytis. Jei neras patikimos aukos, ims draskyti patį save.

Nors apie tai neseniai rašiau, manau nebus nereikalinga pasikartoti. Pasipriešinimas blogiui teikia žmogui didžiulės laimės. Kai žmonės masiškai pradeda neklausyti blogio, jie puola į euforiją. Tai išgyvenome Sąjūdžio laikais. O ką tuomet blogis? Aiškėja, kad kai pasipriešina kritinė masė žmonių, jiems bemat nusvyra rankos.

Taigi žmogus sutvertas tam, kad priešintųsi blogiui, todėl daug nesvarstydami turime rinktis tiesos ir sąžinės kelią. Apibendrinsiu, kad:

1. Tai atitinka mūsų prigimtį;
2. Saugiau;
3. Teikia laimės;
4. Vardas taps šviesus ir įrašytas į amžinybę.