Ramūnas Aušrotas: Kokia yra Morganos Danielės inciatyvos, sutikimo dėl seksualinių santykių esmė

Autorius: Ramūnas Aušrotas Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2022-11-25 18:03:00, skaitė 473, komentavo 12

Leiskite paaiškinti, kokia yra Morganos Danielės inciatyvos, sutikimo dėl seksualinių santykių esmė.

Yra siūloma keisti Baudžiamojo kodekso 151 str. (Privertimas lytiškai santykiauti). Dabartinė BK norma skamba taip:

"Tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu yra baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų."

Morganos Danielės pasiūlymas yra toks:

„Tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą, pasinaudodamas asmens priklausomumu ARBA NESANT KITO ŽMOGAUS LAISVAI IŠREIKŠTO LAISVANORIŠKO SUTIKIMO, privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“

Koks yra skirtumas?

Atsiranda nauja nusikalstamos veikos rūšis, kurios nebuvo BK - privertimas lytiškai santykiauti be kito žmogaus aiškiai išreikšto laisvanoriško sutikimo.

Kokia yra pasiūlymo esmė?

Anksčiau pagal šį BK straipsnį žmogus galėjo būti nuteistas tik tuo atveju, jei būdavo įrodoma, jog asmuo buvo priverstas santykiauti grasinant panaudojant smurtą, kitokią psichinę prievartą arba pasinaudojant asmens priklausomumu. Šių aplinkybių buvimą turėjo įrodyti prokuroras. Paprastai tai buvo daroma apklausiant nukentėjusįjį. 

Dabar tam, kad įrodyti kad asmo buvo priverstas santykiauti, pakaks nustatyti faktą, jog nebuvo aiškiai išreikšto laisvanoriško sutikimo. Kitaip tariant, pakaks aukai teisme pasakyti: ne - mano sutikimo lytiniams santykiams nebuvo. Ir to pakaks priimti nuosprendį kaltinamojo atžvilgiu. Nebent kaltinamasis (jo advokatas) pateiks įrodymus, bylojančius priešingai. Pvz. garso ar vaizdo įrašą, bylojantį kitaip.

Tai reiškia, jog pasiūlymu iš tiesų siekiama įrodinėjimo naštą perkelti ant kaltinamojo pečių. Įrodinėti, jog aiškiai išreikštas laisvanoriškas sutikimas iš esmės turės ne prokuroras, bet advokatas. Prokurorui iš esmės pakaks gauti formalų aukos - sutikimo nebuvo. O advokatas turės įrodyti, kad jis buvo. Įdomu, kokiu būdu jis įrodys sutikimą, išreiškiamą žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (akivaizdžiu elgesiu)

Akivaizdu, kad siekiama išvaduoti auką nuo psichologinio streso teismo procese. Kalbėti teismo posėdžio metu apie tai, kas tau nutiko ir kaip nutiko, nėra pats maloniausias dalykas. Tačiau kad ir koks nelengvas būtų šis procesas, tuo negalima pateisinti baudžiamosios atsakomybės principų apvertimą aukštyn kojom.

Primenu, kad baudžiamojo proceso - valstybės prievartos priemonės - esmė yra tokia: Valstybė turi įrodyti asmens kaltę, kaltinamasis neprivalo įrodyti nieko. Čia ne civilinis procesas, paremtas šalių rungtyniškumu.
Ir tai yra Morganos Danielės pasiūlymo šaknis. Šios kategorijos bylose de facto panaikinti pamatinį baudžiamosios teisės nekaltumo prezumpcijos principą. Jei neįrodysi kitaip, būsi kaltas.

Priėmus tokį teisinį reguliavimą, turėsime laviną bylų, kuriose kaltinamasis iš esmės neturės jokių šansų apsiginti. Nereikės nei specializuotų teismų vyrams, kaip Ispanijoje.
Beje, nepasakiau, kad tai ES kovos su smurtu prieš moteris direktyvos, kuria siekiama pakeisti stringančią Stambulo konvenciją, nuostata.