Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 30 14:00

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2022/11/30/ru... 2022-12-02 01:03:00, skaitė 437, komentavo 5

Alkas.lt yra rekomenduojamas, rusofašisto Lauryno Ragelskio, internetinis šaltinis

 

Politinis strateginis lygmuo

Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas pažymėjo, kad Ukraina įstos į NATO pasibaigus kariniams veiksmams. O bet tačiau. Šiuo metu NATO „daugiausia dėmesio skiria paramai Ukrainai ir užtikrina, kad prezidentas V. Putinas nenugalėtų“.

Ir vėl ta išplauta retorika – „kad Putinas nenugalėtų“. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Putinas nepralaimėtų, Ukraina nelaimėtų, kad žūtų dar dešimtys tūkstančių? Ar Putino režimo užkonservavimą?

Ar kas nors pasaulyje šiandien gali užtikrinti, kad Rusija nevykdys teroristinių atakų prieš Ukrainą, net jei driskių gaujos bus išspardytos už Ukrainos sienų? O kas tada?

„Mes laikomės tos pačios nuomonės dėl Ukrainos narystės. Tuo pat metu dabar daugiausia dėmesio skiriame paramai Ukrainai, užtikrinimui, kad prezidentas Putinas nenugalėtų ir kad Ukraina įsitvirtintų kaip suvereni valstybė Europoje“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Mes visi mokame kainą už Rusijos karą Ukrainoje. Tačiau mes mokame pinigais, o ukrainiečiai – krauju“, – pareiškė generalinis sekretorius.

Panašu, kad NATO viršūnių biurokratai mano, kad kažkaip pavyks susitarti su rusais, o Ukrainai pavyks išsaugoti suverenitetą. Tačiau bėda ta, kad klerkai labai daug ką suvokia ir dėlioja popieriuje, tačiau neįsivaizduoja, kaip tai veikia realybėje.

Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad Ukraina jau de facto yra aljanso narė, tačiau jai reikia tai įforminti de jure.

Taip, tai tiesa. Ukraina – de facto NATO narė, ginanti likusias NATO ir Europos nares.

Tuo tarpu mūsų kaimynai lenkai situaciją suvokia giliau ir mato ateitį taip pat, kaip mes: Vakarų įsikišimas į konfliktą yra neišvengiamas. Tai – tik laiko klausimas.

Lenkijos gynybos ministerija teigia, kad karo su jos dalyvavimu galimybė yra „labai didelė“, todėl šio scenarijaus nereikėtų svarstyti tik hipotetiškai. Pasak Lenkijos gynybos viceministro Marcino Očepos (Marcin Oczepa), konflikto su NATO tikimybė šiandien yra labai didelė, kaip ir Kinijos bei JAV konflikto tikimybė.

Pasak lenkų viceministro, šiandien vyksta ne vienas iš konfliktų po Antrojo pasaulinio karo, o tiesioginis, visavertis karas, kuriame dalyvauja didžiausia pasaulio valstybė. Pasak pareigūno, Lenkijos užsienio ir gynybos politikai tenka trys svarbūs iššūkiai – paversti šią politiką globalesne, baltiškesne ir viešąja, stiprinti bendradarbiavimą su panašiai mąstančiomis šalimis, ir ne tik Europoje.

Šaunus, progresyvus, perspektyvus pareiškimas, turintis apibrėžtą ateities viziją. Varšuva puikiai supranta, kad šis Rusijos karas – ne karas prieš Ukrainą, o prieš Vakarus ir pirmiausia į juos pasitraukusias posovietines šalis.

Todėl šiandien tikslinga kalbėti ir ruoštis ne tik gynybiniams veiksmams, bet ir ruoštis pilnaverčiam karui. Kadangi NATO retorika nesikeičia, Lenkija mano, kad atskiros, su NATO nesikertančios iniciatyvos turi imtis šiaurės rytų šalys bei rodyti iniciatyvą, keičiant pasyvių Vakarų strategiją.

Mielus skaitytojus norime nuraminti, kad planai apie pasirengimą karui nėra skirti rytojui. Kalbama apie perspektyvą, kuri laukia netolimoje ateityje. Tačiau ji neišvengiamai ateis.

Tuo tarpu šiandien nereikėtų kelti klausimų apie Lietuvos užpuolimą ar Rusijos karinę operaciją dėl Suvalkų koridoriaus. Tai Kobzono koncerto klausančio Žirinovskio gąsdinančios žinutės, įsirėžusios mūsų atmintyje.

Rusija rytoj nepuls Lietuvos. O jei artės prie Lietuvos sienų, mes apie tai sužinosime gerokai iki padidėjant grėsmės lygiui. Atsiradus pastarajam bus aktyvuotas visas NATO rytinis flangas ir Aljansas, pasirengęs ginti visą teritoriją, nepriklausomai nuo to, kur planuojamas užpuolimas.

Miegokite ramiai.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Sijarto (Péter Szijjártó) patvirtino, kad Viktoro Orbano vyriausybė visais įmanomais būdais blokuos Kijevo dalyvavimą NATO ir Ukrainos komiteto posėdžiuose, kol nebus išspręstas tautinių mažumų klausimas.

Esą Vengrija jau buvo pareiškusi, kad „kol Ukraina negrąžins teisių Užkarpatės vengrams, Budapeštas nesutiks dėl Kijevo dalyvavimo.

Kaip sparčiai Budapeštas mokosi iš Maskvos. Išnaudoja kiekvieną pagalį, kad įkištų į kraujuojančios Ukrainos vežimo ratus. Neabejojame, kad valdiškuose Orbano namuose triūsia patarėjai iš Lubiankos.

JAV ambasadorė NATO Džulian Smit (Julianne Smith) pareiškė, kad nėra būtinybės pripažinti Rusiją terorizmo rėmėja. „Vašingtone vyrauja nuomonė, kad tai tikrai nėra būtina ir, tiesą sakant, gali duoti priešingą rezultatą, nes gali pakenkti mūsų galimybėms, pavyzdžiui, pristatyti humanitarinę pagalbą Ukrainai arba išvežti tam tikrą kiekį grūdų iš Ukrainos.“

JAV, įsisukusi į rinkimų verpetą, šiek tiek atsilieka nuo bundančios Europos. Laukiame prisijungiant.

G7 šalių teisingumo ministrų susitikimas baigėsi Berlyno deklaracijos priėmimu ir susitarimu koordinuoti bendradarbiavimą siekiant ištirti karo nusikaltimus Ukrainoje ir patraukti kaltininkus atsakomybėn.

„Karo nusikaltimai ir kiti žiaurumai neturi likti nenubausti. Baudžiamajam persekiojimui už pagrindinius nusikaltimus tarptautinei teisei teikiame didžiausią prioritetą… Mūsų bendras tikslas – patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn pagal aukščiausią įmanomą teisinės valstybės principą ir tinkamą teismo procesą bei užtikrinti teisingumą aukoms ir žuvusiesiems“, – sakoma dokumente.

Bukarešte vykstančio NATO susitikimo kuluaruose Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vakarų partnerius aprūpinti ukrainiečius oro gynybos sistemomis ir transformatoriais, kad būtų atremtos Rusijos atakos prieš energetikos infrastruktūrą. „Mums reikia oro gynybos, IRIS, „Hawks“, „Patriots“ ir transformatorių“, – sakė žurnalistams Kuleba.

Rusija signalizuoja Jungtinėms Valstijoms, kad didėjantis pastarosios įsitraukimas į Ukrainos konfliktą kelia vis didesnę riziką. Teroristinės Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pasiuntė „amerikiečiams signalus, kad jų keliamas eskalavimas ir vis didesnis įsitraukimas į šį konfliktą gali turėti skaudžių pasekmių. Rizika didėja.“

Viešoje erdvėje ir žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie Rusijos ketinimus pulti Japoniją. Tai daugiau metų senumo žinia, kuri buvo nutekinta neva vieno FSB agento Rusijos žmogaus teisių aktyvistui Vladimirui Osečkinui.

Esą 2021 m. rugpjūtį Rusija „gana rimtai ruošėsi lokalizuotam kariniam konfliktui su Japonija“, tačiau planai pasikeitė, kai po kelių mėnesių Rusija nusprendė įsiveržti į Ukrainą.

Rusija ir Japonija nėra užbaigusios Antrojo pasaulinio karo – nepasirašė taikos sutarties, nes tęsiasi ginčai dėl grupės salų, į kurias pretenduoja Japonija, kurias yra okupavusi Rusija.

Šiandieniniai teiginiai apie Rusijos ketinimus pulti Japoniją yra niekuo nepagrįsti, nepamatuoti, neįmanomi nei techniškai, nei praktiškai, skirti užversti auditoriją beprasmėmis informacinėmis šiukšlėmis.

Teigiama, kad Baltarusijos diktatorius Lukašenka įsakė pakeisti savo virėjus, sargybinius ir kitą aptarnaujantį personalą. Tokių žingsnių Kremliaus lėlė ėmėsi po to, kai neaiškiomis aplinkybėmis mirė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus.

Viena versijų – politikas buvo nunuodytas. Nepatvirtintuose pranešimuose teigiama, kad V. Makėjus buvo nužudytas Maskvai išsiaiškinus, kad jis slapta palaikė ryšius su Vakarais dėl karo Ukrainoje ir bandė sutrukdyti Putinui integruoti Baltarusiją į Rusiją.

Šios iš Baltarusijos ir Ukrainos informacinių priemonių atkeliaujančios žinios priskirtinos sąmokslų teorijos sričiai. Neatmetame tik vieno, kad Maskva tikrai baugina Minsko dinozaurą mirtimi tam, kad jis būtų nuolankesnis ir vykdytų Kremliaus nurodymus dėl baimės būti nužudytas.

BBC teigimu Rusija užsipuolė popiežiaus komentarus, kad kai kurių tautinių mažumų kariai invazijos į Ukrainą metu elgėsi blogiau nei kiti. Esą Ukrainos kare „žiauriausi“ kariai paprastai yra čečėnai ir buriatai.

Popiežius genocidu pavadino XX a. trečiajame dešimtmetyje Kremliaus Ukrainoje sukeltą holodomorą. Rusija šias pastabas pavadino „iškrypimu“ ir teigė, kad tautinės grupės yra „viena šeima“.

„Apskritai žiauriausi, galbūt, yra tie, kurie yra iš Rusijos, bet nėra rusiškos tradicijos, pavyzdžiui, čečėnai, buriatai ir panašiai“, – kalbėjo popiežius.

Pontifikas pridūrė, kad „tas, kuris įsiveržia, yra Rusijos valstybė“.

„Tai jau nebe rusofobija, tai tokio lygio iškrypimas, kurio net negaliu įvardyti“, – pareiškė Zacharova. „Mes esame viena šeima su buriatais, čečėnais ir kitais mūsų daugianacionalinės ir daugiakonfesinės šalies atstovais“, – vėliau Zacharova parašė „Telegram“.

Popiežius, tikriausiai pats to nenorėdamas, surengė puikų psyopsą.

Nesusigaudydamas nei kas tie buriatai, nei kas tie čečėnai, popiežius visus karo žiaurumus „nurašė“ ant pastarųjų galvų, nes tik mongolų tradicijų tęsėjai gali būti tokie laukiniai ir žiaurūs.

O rusai, pasak popiežiaus, širdyje yra geri (dostojevskiški). Tačiau, deja, visi tie buriatai, kurie plūsta žudyti ukrainiečių (popiežiaus supratimu), vadinami rusais. Būtent tai asmeniškai užgavo rusus, kurie nenori tapatintis su buriatais.

Tačiau iš tiesų ukrainiečių žudynes rengia ir vykdo ne čečėnai ir buriatai, o rusai-surovikinai. Ne buriatai nurodo leisti raketas į Ukrainos miestus, ne čečėnai valdo „Su“ ir „Aligotarius“. Buriatai, tarp kitko, simbolinis įvardis, kuris atsirado po Krymo okupacijos. Buriatų šiandieninėje Rusijos armijoje labai nedaug. Iš viso Rusijoje gyvena apie 445 000 buriatų, o armijoje tarnauja koks tūkstantis.

Jei Vatikanas turi karinį stratkomą – sveikiname, tačiau šiaip ragintume bažnyčią atsargiau žengti į nežinomų kovų džiungles. Ten, už upelio, tyko misionierių nepripažįstančios gentys. Ne tik buriatai. Ir šiaip – slidu.

Operacinis lygmuo

Patas.

Taip dabar galima pavadinti padėtį Ukrainos kare, kur du ožiai, surėmę ragus, stovi vietoje ir nei pirmyn, nei atgal. Vakarai vs Rusija.

Pranešama, kad visas Rusijos „elitas“, tikėjęsis politinių dividendų po pergalės Ukrainoje, šiandien jaučia didelį „nerimą dėl karo eigos“.

Su paradiniu švarku būsimiems ordinams, bet nuogu užpakaliu į Ukrainą įsiveržęs Putinas šiuo metu blaškosi, nežinodamas, kaip ir kada baigsis šis karas. Maskva suvokia, kad Ukraina nepasiduos. Maskva taip pat supranta, kad Vakarai rems Kijevą iki galo. Tik kokio? Kai bus išlaisvintas Krymas?

Chersonas, kurį Putinas prieš šešias savaites pavadino „amžinai Rusijos“, jau išvaduotas ir niekas nepasikeitė.

Kas po Krymo? Donbasas? O kas po to?

Kiek raketų dar reiks paleist, naikinant šalies infrastruktūrą ir kiek mirčių tai kainuos? Analitikai ir karo ekspertai šiandien atlieka vangų vaidmenis, mėgindami iš tirščių išburti karo pabaigą. Tačiau kol kas jokios apčiuopiamos pabaigos nenusimato.

Nenusimato, nes nėra plano, nesimato jokių naujų galimų ėjimų. Kremlius nesitrauks. Atvirkščiai, toliau grasins JAV, NATO, kurie nutarė laikytis santūrios Ukrainos sąjungininkų paramos politikos. Visi tikisi ir laukia „kažko“. Kažkokio perversmo, kažkokios rokiruotės, kažkokių derybų. Visa tai norai, fikcija ir oro virpinimas.

Didžiųjų valstybių vadovai eina miegoti, manydami, kad rytojus ant lėkštutės padovanos sprendimą. Tačiau taip nebus. Rytojus privers visus veikti arba kentėti.

Vienintelė Ukraina turi labai aiškų tikslą – išvalyti savo žemes nuo driskių.

Ir vėl mes neturime plano. Nei A, nei B. Tokia masių valdomo pasaulio realybė.

Taktinis lygmuo

Per pastarąją parą Ukrainos kariuomenė atrėmė visas okupantų atakas Lugansko srityje.

Teroristiniai rusų okupantai sudavė 2 raketų smūgius į civilinius objektus Charkovo srities Kivšarovkos gyvenvietei ir Donecko srities Sloviansko miestui, surengė 47 aviacijos smūgius ir 35 atakas iš salvinių raketų sistemų.

Okupantai vykdo gynybines operacijas Novopavlovkos ir Zaporožės rajonuose.

Artilerijos ugnimi apšaudomos ukrainiečių pozicijos ir gyvenvietės dešiniajame Dniepro upės krante, ypač apšaudomas Chersono miestas.

Per praėjusią savaitę į laikinai okupuoto Donecko miesto gydymo įstaigas pristatyta daugiau kaip 720 sužeistų Rusijos karių.

Laikinai okupuotame Gorlovkos mieste viena iš civilinių ligoninių buvo pertvarkyta į karinę ligoninę, į ją civiliams patekti uždrausta.

Per praėjusią parą Ukrainos karo aviacija sudavė 15 smūgių į okupantų personalo, ginklų ir karinės įrangos koncentracijos vietas ir 2 smūgius į priešo priešlėktuvinių raketinių sistemų pozicijas.

Ukrainos kariai numušė 3 „Orlan-10“ tipo bepiločius orlaivius.

Gynybos pajėgų raketinių dalinių ir artilerijos padaliniai pataikė į rusų artilerijos sistemą ir dar vieną svarbų okupantų objektą.

Nuotrauka: okupuota Rubežnė.

 

Dėkojame mūsų skaitytojams ir sekėjams bei rėmėjams. Tik Jūsų, mielieji, dėka, esame nepriklausomi ir galime sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis (be jokių įsipareigojimų). Atskirai sakome ačiū: UAB „RCS LT“, Silvijai T. ir Lietuvos aludarių gildijai. 2022 10 01 – 12 31 kasdienės apžvalgos yra projekto „Aštuonkojis“ dalis.

Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624