Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2022/12/02/r-... 2022-12-02 17:32:00, skaitė 547, komentavo 20
Alkas.lt yra rekomenduojamas, rusofašisto Lauryno Ragelskio, internetinis šaltinis
Šiemet sukanka šešiasdešimt penkeri metai, kai 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje sovietų budeliai įvykdė mirties nuosprendį vienam iškiliausių Dzūkijos bei visos Lietuvos partizanų vadų Adolfui Ramanauskui-Vanagui.
Šios žūties metinių išvakarėse Merkinėje, ant kalvelės šlaito Seinų ir Nemunaičio gatvių sankryžoje, didžiam Lietuvos partizanų vadui atidengtas paminklas – ant akmeninio postamento stovinti bronzinė skulptūra „Vanagas su vanagėliu“ – ir atidarytas akmenimis grįstas jo vardu pavadintas skverelis.
Praėjusių metų pavasarį ši skulptoriaus Gintauto Lukošaičio sukurta skulptūra pristatyta Karo muziejuje Kaune, o iš ten atkeliavo į Merkinę ir iki šiol buvo rodoma Merkinės krašto muziejuje.
Iškilmingas Lietuvos partizanų vado ir 1954–1957 metų faktinio su sovietų okupantais kovojusios Lietuvos valstybės vadovo A. Ramanausko-Vanago skverelio su paminklu inauguracijos renginys prasidėjo šv. Mišiomis Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.
Jas už legendinį partizanų vadą bei visus žuvusius miškuose, negrįžusius iš lagerių ir tremties partizanus, politinius kalinius ir už gyvus likusius laisvės kovų dalyvius aukojo Merkinės dekanato dekanas, teologijos mokslų daktaras, kunigas Robertas Rumšas.
Pamokslo metu kunigas pažymėjo, jog visada, net ir didžiausių išbandymų dienomis, kovotojus už laisvę gelbėjo ir stiprybės suteikė Dievas ir malda.
„Kviečiu melstis už mūsų brangius žuvusius didvyrius, pagerbti juos, nes jie jauni savo gyvybes paaukojo, kad mes šiandien būtume laisvi.
Skulptūros autoriai skulptorius Gintautas Lukošaitis ir meistras Tomas Vosylius | M. Černiausko nuotr.
Kviečiu patiems gyventi Viešpaties šviesoje ir susimąstyti, ką mes, šios epochos piliečiai, turime daryti, kad Tėvynėje būtų daugiau šviesos, supratimo.
Žinoma, būti Lietuvos patriotais“, – kalbėjo klebonas. Šv. Mišių metu giedojo Merkinės bažnytinis choras, vadovaujamas Kęstučio Breidoko.
Po bažnyčios skliautais nuskambėjo smuikininkės, Pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vaikaitės, Vilijos Pranskienės jautriai atliktas kūrinys „Ave Marija“ ir visų sutartinai sugiedotas Lietuvos himnas.
Po šv. Mišių iškilmingos eisenos dalyviai nuo bažnyčios žygiavo į skverelio vietą.
Renginyje dalyvavo A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Seimo nariai Juozas Baublys ir Angelė Jakavonytė, Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, tarybos nariai, Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazijos bendruomenė, merkiniškiai, rėmėjai ir kiti garbūs svečiai.
Partizanų vadą pagerbė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, Lietuvos kariuomenės padalinių vadai, Merkinės šauliai ir kitų organizacijų atstovai, grojo Sausumos pajėgų orkestras.
Skulptūrą atidengė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta.
Kunigui Robertui Rumšui ją pašventinus, prie paminklo buvo padėtos gėlės, Lietuvos partizanų atminimas pagerbtas tylos minute.
Po jos Merkinės dangų sudrebino trys Garbės sargybos kuopos karių iššautos salvės.
Pirmoji – Lietuvos valstybei ir jos žmonėms.
Antroji – Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui ir visiems Lietuvos partizanams.
Trečioji salvė buvo skirta kovojančios Ukrainos valstybei ir jos laisvės gynėjams.
Visų susirinkusių vardu Merkinės šauliai išnešė gėles į memorialą Dainavos apygardos partizanams.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kalbėjo, jog laisvės kovas liudija šimtai Lietuvos vietų, ir Merkinė – viena iš jų.
„Adolfo Ramanausko-Vanago istorija primena, kad pasipriešinimo kova nesibaigia padėjus ginklą ar patekus į nelaisvę, ji tęsiasi iki paskutinės gyvenimo akimirkos.
Skulptūrą A. Ramanauskui-Vanagui atidengia LR Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas ir Varėnos raj. savivaldybės meras Algis Kašėta | Brolių Černiauskų nuotr.
Vanagas buvo tas, kuris puikai tą suprato. Jis kovojo net ir tada, kai dėl baisių kankinimų jau negalėjo net pajudėti. Jo kova tęsėsi iki paskutinio atodūsio.
Šiandieninis renginys liudija mūsų pagarbą tiems žmonėms, kurie dėl Tėvynės paaukojo savo gyvybes.
Turiu didelę viltį, kad artimiausiais metais iš slaptų kapų bus prikeltas dar ne vienas didvyris. Mūsų mokslininkai, tyrėjai tikrai daro daug siekdami atkurti tuos istorijos puslapius.
Ateityje jie bus atkurti ir mes sužinosime dar daugiau.“
Ministras dėkojo visiems, kurie prisidėjo prie prasmingo sumanymo Merkinėje įamžinti A. Ramanausko-Vanago atminimą įrengiant skverelį ir pastatant jame paminklą.
Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pažymėjo, jog Pietų Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas yra visų kovotojų už laisvę simbolis, partizaninės kovos kelią pradėjęs Merkinės apylinkėse, labiausiai susijęs su šio krašto miškais ir žmonėmis, tad Merkinėje stovėti jo skulptūrai yra pati geriausia vieta.
„Nėra geresnės vietos įamžinti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą kaip Merkinė. Ji turi daug ryškių ženklų. Čia kiekvienas kampelis liudija apie laisvės kovas.
1945 m. šis bebaimis vadas čia pradėjo partizano kelią ir kaip Merkinės bataliono vadas vedė bendražygius į kovą puolant Merkinę.
Paminklą šventina Merkinės klebonas Robertas Rumšas | Brolių Černiauskų nuotr.
Čia 1946–1949 metais vadovavo Merkio (Kazimieraičio) rinktinei, Dainavos apygardai, Pietų Lietuvos sričiai, tapo Lietuvos partizanų Gynybos pajėgų vadu.
A. Ramanauskas-Vanagas paskutiniaisiais metais daugiausia ir slapstėsi šiose apylinkėse, nes čia buvo patikimi, laisvės sumanymui atsidavę žmonės.
„Geriausias įamžinimas ir didžiausia pagarba partizanams bus jeigu kiekvieno miestelio aikštėje, kur buvo guldomi ir niekinami partizanų kūnai, bus pastatytas kryžius jų atminimui.“
Mes turime Merkinėje visą Kryžių kalnelį, kuris iškilo spontaniškai buvusiame mokyklos stadione, kur okupantai dar kartą bandė paniekinti slapta užkastus partizanų palaikus.
Tai yra lankoma vieta, šventa vieta. Mes parengėm sumanymo varžytuves ir projektą.
Tikiuosi, kad su Vyriausybės pagalba artimiausiu metu tą vietą paversime tikra atminimo vieta, kokia ji turėtų būti.
Mes taip pat turime svajonę buvusioje NKVD būstinėje įrengti Dainavos apygardos partizanų muziejų. Tikiu, kad bendromis pastangomis tą svajonę taip pat įgyvendinsime.
Visi gražūs darbai ir paminklai pirmiausia gimsta žmonių širdyse.
Nuoširdi padėka skulptūros autoriui Gintautui Lukošaičiui, architektui Tomui Grunskiui bei šauniems Merkinės muziejininkams Mindaugui Černiauskui ir Žygimantui Buržinskui, LR Krašto apsaugos ministerijai, veikliai Merkinės miestelio bendruomenei bei visiems geros valios žmonėms, kurie prisidėjo prie šio prasmingo Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo.
Turime kuo džiaugtis. Tegyvuoja mūsų partizanai!“, – kalbėjo meras.
Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė dėkojo visiems, kurių dėka jos Tėvelis Merkinėje taip prasmingai įamžintas.
Žodį taria Varėnos raj. savivaldybės meras Algis Kašėta | Brolių Černiauskų nuotr.
Ji trumpai priminė A. Ramanausko-Vanago partizanavimo kelią, jo nuopelnus bei tragišką gyvenimo baigtį.
„A. Ramanausko-Vanago nuopelnus įvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018 m. jį pripažindama Valstybės vadovu. Vanagas paliko autentiškus prisiminimus, kurie sugulė į knygą „Partizanų gretose“.
Tai iš žodžių pastatytas paminklas laisvės kovų draugams. Na, o šis paminklas Merkinėje taps simboliu visos Lietuvos kovotojams.
O kokį mūsų laikų paminklą pastatysime mes, tai priklauso nuo mūsų visų. Drąsiai tęskime savo valstybės istoriją.“
Skulptūrą sukūręs šiaulietis Gintautas Lukošaitis dėkojo šio sumanymo sumanytojams bei miestelio bendruomenės nariams, su kuriais pavyko įgyvendinti prasmingą projektą.
Jis sakė, jog ir kuriant skulptūrą, ir čia, Merkinėje, jį užvaldė labai jautrūs potyriai, mat jo šeima taip pat išgyveno tremtį prie Laptevų jūros.
Kuriant skulptūrą jis įkvėpimo sėmėsi iš neabejotinai žinomiausios partizano nuotraukos, kurioje 1947 m. Bingelių kaimo pakraštyje, netoli Merkinės, tuometis Merkio rinktinės vadas Vanagas priklaupęs su ginklu ir vanago jaunikliais ant pečių.
„Labai svarbu, kad šie tikri, daugelio lietuvių išgyventi įvykiai nepasimirštų, kad ta atmintis ir pagarba persiduotų ir mūsų vaikams.
Tikiu, kad mano sukurta skulptūra Vanagui primins tragišką mūsų tautos laikmetį ir jame už mūsų visų laisvę kovojusius didvyrius.“
Sveikinimo žodį alytiškių vardu tarė Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Labukas. Jis priminė, jog A. Ramanauskui-Vanagui 2007 m. suteiktas Alytaus miesto garbės piliečio vardas.
„A. Ramanauskas-Vanagas kovojo, buvo išduotas, nukankintas ir išniekintas, bet iki paskutinio atodūsio neišdavęs savo įsitikinimų.
Žiūrint į bronzines vado akis, galima pamatyti jo svarbiausią palikimą mums – neabejingumą, sugebėjimą pakelti sunkumus tada, kai mūsų valstybėje ateina lemiamos akimirkos.
Bendroje nuotraukoje įsiamžino Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir jaunieji šauliai | Brolių Černiauskų nuotr.
„Daugiau niekados“.
Nes tos skaudžios tragedijos, kurios įvyko, įvyko dėl abejingumo savo valstybei. Abejingumas leido užaugti despotams.“
Lietuvos partizanų atminimui skirtą dainą padainavo Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos moksleivė, jaunoji šaulė Rugilė Sinkevičiūtė. Bardas Romas Naidzinavičius atliko savo sukurtą dainą A. Ramanauskui-Vanagui.
Šio projekto koordinatoriai, Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas ir muziejininkas Žygimantas Buržinskas įteikė padėkas visiems, kurie prisidėjo prie šio skverelio įrengimo, skulptūros sukūrimo ir renginio.
Jie priminė, kad į kvietimą aukoti skulptūros sukūrimui atsiliepė šimtai lietuvių ne tik iš Merkinės, Dzūkijos, bet ir visos Lietuvos.
Kai skulptūra jau buvo sukurta, reikėjo pagalvoti apie vietą, kur ji turėtų būti.
Skverelis įrengtas bendromis pastangomis – prisidėjo LR Krašto apsaugos ministerija, Varėnos rajono savivaldybė, privatūs asmenys, merkiniškiai.
Skverą, kuriame pastatytas paminklas, projektavo bendrovė „AEXN“, įrengimo darbus atliko IĮ „Akmens asai“.
Paminklo statybos vietoje atlikti archeologinius tyrimus Ž. Buržinskui padėjo Merkinės šauliai.
Vėliau renginio dalyviai susirinko miestelio aikštėje prie Merkinės krašto muziejaus, kur Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai demonstravo Lietuvos kariuomenės ginkluotę ir techniką.
Taip pat čia buvo galima pasivaišinti kareiviška koše ir šilta arbata.
Adolfui Ramanauskui-Vanagui įamžinti skirtas renginys Merkinėje buvo kupinas prasmės ir jautrių akimirkų, pakylėjantis virš kasdienybės.
Merkinėje jau prieš trisdešimt metų iškilo memorialas Dainavos apygardos partizanams, o nuo šiandien memorialą lankančius svečius pasitiks ir šis A. Ramanauskui-Vanagui skirtas skverelis.
„Mes visi teturime vieną troškimą – iškovoti Lietuvai laisvę ir, jeigu Dievo bus leista, su visa tauta dalyvauti toje neįsivaizduojamo džiaugsmo šventėje, su visa tauta kurti tikrai laisvą, kultūringą, demokratijos principais pagrįstą nepriklausomos Lietuvos gyvenimą.“
Vanagas, kaip ir didelė lietuvių tautos dalis, išsvajotos laivės nesulaukė, tačiau laisvė vis tiek buvo pasiekta ir iškovota.
Ir mes, ketvirtą dešimtmetį gyvendami nepriklausomoje Lietuvoje, prisimename jų kovą, pasiaukojimą ir troškimą, kad Lietuva būtų laisva, demokratinė ir kultūringa.
Pagerbiant Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracijos signataro, Ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago asmenybę, 2018 m. Varėnos rajono savivaldybės taryba įsteigė Adolfo Ramanausko-Vanago premiją.
Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pažymi: „A. Ramanauskas-Vanagas savo partizaninės kovos kelią pradėjo ir didžiąją jo dalį praėjo Varėnos krašte.
Siekiame, kad šio iškilaus mūsų krašto kovotojo vardas būtų plačiai minimas ne tik šiemet, bet ir kiekvienais metais.
Teikdami A. Ramanausko-Vanago premiją, dar labiau įprasminsime jo atminimą.“
Ši premija skiriama siekiant skatinti Lietuvos visuomenę puoselėti Lietuvos laisvės idėją, branginti ir įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą, reikšti ir įgyvendinti teigiamus sumanymus, puoselėjančius ir ugdančius visuomenės pilietiškumą.
Merkinėje bendromis Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro bei Merkinės krašto muziejaus pastangomis sukurtas maršrutas nuo Merkinės iki Kasčiūnų, vedantis pro bunkerius, kitas vietas, kurios mena Vanagą ir jo bendražygius.
Šiuo maršrutu jau pražygiavo keturženklis skaičius žygeivių ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų valstybių.
Remiant Lietuvos kultūros tarybai, 2020 m. Merkinės krašto muziejus išleido išsamų žygio gidą, kurį galima rasti ir internete.