Vakarų stebėtojai ir žiniasklaida prognozuoja V. Putino režimo žlugimą
Autorius: minfo.lt Šaltinis: https://minfo.lt/pasaulis/stra... 2022-12-03 19:57:00, skaitė 468, komentavo 7
Vakaruose viltys dėl perversmo Rusijoje ir Vladimiro Putino nušalinimo nuo valdžios yra dažnos, tačiau tai – utopija, rašo straipsnio leidinyje „Fox News“ autorius.
Dauguma rusų palaiko prezidentą.
Mažai tikėtina, kad dabartinė rusų nesutarimų padėtis sukels liaudies sukilimą prieš Putiną.
Dešimtą mėnesį besitęsiant Rusijos ir Ukrainos karui be jokių pergalės ženklų, Vakarų stebėtojai daugiausia dėmesio skiria Rusijos kariuomenės trūkumams, Rusiją kamuojančioms vidaus problemoms ir tariamam Putino galios susilpnėjimui. Suprantama, kad žmonės tikisi, jog šie veiksniai kaip nors privers Putiną nutraukti karinį konfliktą su Ukraina. Net tapo įprasta skaičiuoti dienas iki „režimo žlugimo Maskvoje“.
Tačiau išvada, kad Putinas tuoj bus nuverstas iš valdžios, geriausiu atveju yra svajonė. Tam yra trys priežastys.
1. Bendra padėtis Rusijoje iš tiesų pablogėjo. Mobilizacija Ukrainoje, pirmoji Rusijoje nuo Antrojo pasaulinio karo, verčia tūkstančius karinio amžiaus vyrų palikti šalį. Kariai fronto linijoje skundžiasi uniformų trūkumu, nepakankamu mokymu ir nevalgomu maistu. Gatvėse vyksta prieškariniai protestai, miestuose padažnėjo sabotažo akcijos. Tačiau tai nėra naujiena Rusijai. Rusai savo mentalitetu gana tolerantiški valdžios nelankstumui, įvairioms prievartoms, tvarkos stygiui einamuosiuose reikaluose. Kalbant apie Rusijos valdžią, niekas nedaroma sklandžiai, tvarkingai ir be didelių problemų. Tai atšiauri realybė, kuri egzistuoja dešimtmečius, ypač ginkluotosiose pajėgose.
Mažai tikėtina, kad dabartinis rusų nesutarimų lygis pasieks kritinę masę, dėl kurios kils liaudies sukilimas. Baimė yra svarbus veiksnys. Rusijos valdžia nuo sovietinių laikų garsėjo savo žiauriu susidorojimu su nesutarimais. Taip pat nėra tvarkingo proceso pakeisti dabartinį režimą į geresnį.
Nors Putino palaikymo reitingas nuo šių metų kovo krito apie 8 proc., jo veiklai vis dar pritaria 75 proc. rusų, o juo pasitiki 78,7 proc. Tai yra įvairių Rusijoje įsikūrusių sociologijos agentūrų duomenys, kuriuos Vakarų analitikai laiko patikimais.
2. Pranešimai apie nesutarimus Putino aplinkoje yra arba nepatikimi, arba perdėti. Spalio mėnesį buvo pranešta, kad prezidentas Joe Bidenas gavo įslaptintą žvalgybos informaciją per žvalgybos instruktažą, kad vienas Putino artimiausio rato narys netinkamą karinio konflikto Ukrainoje valdymą priskyrė tiesiogiai Rusijos prezidentui. Vakarų žvalgyba šią informaciją interpretavo kaip „maišto“ Kremliuje ženklą. Tačiau mažai tikėtina, kad JAV žvalgyba įsiskverbė į Putino artimą ratą ir galėjo gauti įslaptintą informaciją tiesiai iš vieno jo nario.
Putino „vidinis ratas“ yra itin siauras ir susideda iš buvusių kolegų, kuriais ji pasitiki iš darbo KGB laikų. Šie ištikimi aparatčikai mėgaujasi daug patogesniu gyvenimu Putino aplinkoje, nei CŽV jiems galėtų pasiūlyti Amerikoje (jei jie būtų išvaryti iš Rusijos) mainais už šnipinėjimą JAV vyriausybei. Poveikio rizika yra neproporcingai didelė. Jei toks asmuo bus nustatytas, jis bus nedelsiant pašalintas. Žmonės, esantys vidiniame Putino rate, yra nuolat stebimi ir saugomi. Jų ryšį valdo techninė stebėjimo sistema, vadinama SORM (operacinės paieškos priemonių sistema – techninių priemonių ir priemonių rinkinys, skirtas operatyvinės paieškos veiklai atlikti telefono, mobiliojo ir belaidžio ryšio bei radijo tinkluose).
Yra du žmonės, kurie atvirai kritikuoja Rusijos pajėgų vadovavimą Ukrainoje: „Internet Research Agency“ rėmėjas Jevgenijus Prigožinas, Putino asmeninio specialiojo padalinio „Wagner Group“ vadovas, ir Ramzanas Kadyrovas, Čečėnijos Respublikos vadovas. Tačiau jie kritikavo Rusijos kariuomenę, kad ji nebuvo pakankamai kieta, o ne per žiauri. Šie žmonės yra artimi Putino sąjungininkai, kurie niekada neis prieš jį.
3. Perversmo ar pučo Rusijoje tikimybė maža. Putinas yra tipiškas Rusijos autoritarinis valdovas. Rusijos naudojamą karybos strategiją, įskaitant smūgius prieš civilius taikinius Putino įsakymu sukūrė Generalinis štabas. Gyvybiškai svarbios infrastruktūros sunaikinimas, dėl kurio 80% Ukrainos teritorijos liko be šilumos, elektros ir geriamojo vandens, yra vadinamosios „Strateginės operacijos kritiniams priešo taikiniams nugalėti“ rezultatas. Taip veikia Rusija – ji nesistengia išvengti civilių aukų. Pavyzdžiui, Stalinas prieš Stalingrado mūšį sąmoningai neevakavo iš miesto civilių gyventojų, nes tikėjo, kad „kariai sunkiau kovos už gyvą miestą nei už mirusį“. Putinas ir tie, kurie gali jam prieštarauti, visame tame dalyvauja kartu.
2016 metais Putinas savo režimui apsaugoti sukūrė specialų padalinį – Nacionalinę gvardiją arba Rosgvardiją. Nacionalinės gvardijos, kurią sudaro elitiniai vyresnio amžiaus kariai, turintys dešimties metų tarnybos kariuomenės specialiosiose pajėgose ir saugumo tarnybose stažą, palaiko viešąją tvarką ir saugumą bei bendradarbiauja su Rusijos vidaus saugumo agentūra FSB. Nacionalinės gvardijos darbuotojai yra žinomi dėl žiauraus protestų išsklaidymo, opozicionierių ir pilietinių aktyvistų sulaikymų.
Putinas asmeniškai pasirinko savo artimą sąjungininką ir buvusį KGB darbuotoją Viktorą Zolotovą vadovauti Nacionalinei gvardijai. Zolotovas savo karjerą KGB pradėjo aštuntajame dešimtmetyje, būdamas apsaugos pareigūnu. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Zolotovas dirbo Anatolijaus Sobčako, tuometinio Sankt Peterburgo mero, prezidento Boriso Jelcino ir, žinoma, paties Putino, kuris buvo Sankt Peterburgo vicemeras Sobčako laikais, asmens sargybiniu. Vienas artimiausių Putino bendražygių Zolotovas yra tiesiogiai atsakingas už asmeninį prezidento saugumą.
Vakarų analitikai linkę projektuoti vakarietiškas elgesio normas į Rusiją ir Putino režimą ir daryti išvadas remdamiesi mūsų mąstymo standartais. Žvalgybos bendruomenėje tai vadinama „veidrodiniu atspindžiu“. Tačiau Putinas, jo bendražygiai ir apskritai Rusijos žmonės mąsto ir elgiasi kitaip nei amerikiečiai.